NACIONALINIS PRANEŠIMAS IŠVADA DĖL KARIŲ TEISIŲ, LAIDUOJAMŲ LR KONSTITUCIJOJE IR EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR LAISVIŲ KONVENCIJOJE, PADĖTIES LIETUVOJE (0)

Paskelbta 2019 Vasario 05 d.

NACIONALINIS PRANEŠIMAS

IŠVADA DĖL KARIŲ TEISIŲ, LAIDUOJAMŲ LR KONSTITUCIJOJE IR EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR LAISVIŲ KONVENCIJOJE, PADĖTIES LIETUVOJE

2018-12-31

Vilnius

Lietuvos karinėse pajėgose tarnaujantys kariai susiduria su jų žmogaus teisių, laiduojamų Konstitucijoje  ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, pažeidimais, kuriuos, mūsų vertinimu, toleruoja LR krašto apsaugos ministerija (KAM). VšĮ Karių teisių gynimo centras stebi karių teisių padėtį Lietuvoje nuo 2009 metų, todėl galima tvirtai daryti išvadą, kad situacija dėl karių teisių pažeidimo Lietuvoje šiandien yra patenkinama ir negerėja.

Negana to, kad KAM nededa pakankamai pastangų pašalinti nuolat tuos pačius ilgus metus egzistuojančius pasikartojančius pažeidimus, tačiau dar ir papildomai pati inicijavo daugelį procesų, kuriais kariams laiduojamos žmogaus teisės yra dar labiau sumenkintos ir negerbiamos bei eilėje teisės aktų įtvirtinti dvigubi standartai bei priimti sprendimai dėl viešųjų pirkimų, dėl kurių egzistuoja sąlygos atsirasti korupcijai. 2015–2016 labai išryškėjo diskriminacijos požymiai Lietuvos karinėse pajėgose, lyginant su kitų NATO valstybių karinėmis pajėgomis, tačiau nuo 2016 m. gruodžio pasikeitus LR Krašto apsaugos ministrui p. Raimundui Karobliui, situacija kai kuriose srityse be abejo pagerėjo, tačiau ne visur. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo priimti teisės aktai, kurie įtvirtino diskriminaciją tarp pačių profesinė skaro tarnybos karių dėl jų socialinės padėties, t.y. tarnybos pradžios datos.

DĖL PAREIGOS KARIAMS KOMPENSUOTI KARIUOMENĖS PATIRTAS IŠLAIDAS JŲ KVALIFIKACIJAI KELTI

Karo tarnybos statuto 24.8 p. numato, kad kiekvienam vadui tenka pareiga sudaryti pavaldiniams sąlygas mokytis ir kelti kvalifikaciją, kelti jų motyvaciją, o kiekvienam tarnaujančiam kariui, vadovaujantis to paties statuto 10.6. p., tenka pareiga vykti į karinius mokymus ir kursus, nes jis privalo tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias ir lavinti įgūdžius.

KAM nuo 2015 metų iki šiol formuoja teisminę praktiką, kai kiekvienam išėjusiam į atsargą kariui nurodo grąžinti visas KAM ir Lietuvos kariuomenės patirtas išlaidas karių kvalifikacijai kelti ir mokyti. Sumos dažnai siekia nuo kelių šimtų iki kelių ar keliolikos eurų. VšĮ Karių teisių gynimo centras įsitikinimu, negalima persekioti karių ir iš jų reikalauti apsimokėti už jų kvalifikacijos kėlimą per karinius mokymus ir kursus, kurie yra organizuojami krašto gynybai skirtais pinigais, kadangi karys negali atsisakyti vykdyti vado įsakymą vykti į mokymus ir kursus bei negali nevykti, nes pažeis statutą. Be to, kai karys išleidžiamas į atsargą, jo parengimas aktyvios tarnybos metu yra išnaudojamas ir jam būnant atsargoje, kadangi jis pats pagal įstatymą privalo vykti į regioninį karo prievolės centrą ir atlikti kario pareigas aktyviajame parengtame kariniame rezerve iki 55 (60) metų. Taip išeina, kad kariai neturi teisės pasirinkti ir atsisakyti kursų bei mokymų, už kuriuos jų išėjimo į atsargą atveju privalo susimokėti KAM, nes priešingu atveju bus persekiojami teismuose kaip skolininkai. Šiuo atveju išeina taip, kad karys, tarnybos metu įvykdęs statuto reikalavimus 10 p. ir 24 p. vykti į mokymus ir kursus, išeidamas į atsargą yra verčiamas grąžinti pinigus. Turint omenyje, kad vidutinis seržanto atlyginimas siekia vos 700 eurų, o karininko – 1 300 eurų, tokios sumos kaip 5 000 eurų ar 13 000 eurų smarkiai kenkia karių gerovei, moralei, dėl to jie yra dažnai priversti pasirinkti emigranto likimą ir išvykti iš Lietuvos tam, kad atiduotų skolas KAM ir Lietuvos kariuomenės vadovybei bei išlaikytų savo šeimą. Negana to, atleisti kariai yra verčiami atlikti pareigą parengtojo aktyviojo rezervo sudėtyje bei būti pasiruošę bet kada panaudoti krašto gynybai savo įgytas žinias tarnybos metu, tačiau už minėtą parengimą Lietuvos kariuomenė (LK) ir KAM esančiam rezerve kariui išieškotų lėšų atgal negrąžina. Tad kyla klausimas, jeigu KAM ir LK atsiima visas investicijas, patirtas parengiant kvalifikuotą karį, ar jos turi teisę reikalauti iš atsargos karių panaudoti savo žinias krašto gynybos tarnyboje ateityje?

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja LR Krašto apsaugos ministrui ir LR Seimui pašalinti galimybes atsirasti ginčams dėl šių kompensacijų aiškiai apibrėžiant, kas yra komandiruotė, o kas yra kvalifikacijos kėlimas ar mokymasis. Rekomenduojame taip pat priimti tvarką, jog šie mokymai būtų siūlomi, bet ne įsakymu nurodomi tam, kad kiekvienu atveju privalomai būtų gaunamas kario sutikimas ir patvirtinimas, kad jis suprato, jog jam sutikus jis bus siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus ar mokymus, už kuriuos neištarnavus privalomo laiko teks susimokėti, ir sutinka, o nesutikus kariui negrės drausminė atsakomybė dėl vado tokio pasiūlymo. Todėl yra  būtina suteikti teisę kariams atsisakyti vykti į tokius mokymus ar kvalifikacijos kėlimus netaikant atsakomybės dėl įsakymo nevykdymo, kuri atsirastų vykdant prieš įsakymą aukščiau nurodytą rekomendaciją.

DĖL KARIŲ MOKYMOSI ATOSTOGŲ

2018 metų liepos 1 d. įsigaliojo nauja LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) redakcija, kuria buvo panaikinta įstatymo nuostata 59 str. 7 p., įpareigojanti KAM mokėti tarnybinį atlyginimą PKT kariams studijų metu išėjusiems mokymosi atostogų. Šis pakeitimas buvo priimtas remiantis LR Seimo nacionalinio augumo ir gynybos komiteto bei KAM iniciatyvos. Kadangi šis pakeitimas liečia daugelį studijuojančių karių teises, todėl buvo būtina detaliai išaiškinti kariams, kaip toliau bus taikomas Darbo kodeksas. Platesnis išaiškinimas PKT kariams nebuvo pateiktas.

VšĮ Karių teisių gynimo centro nuomone šis pakeitimas nebuvo  kokybiškai paaiškintas kariams, todėl kilo masinis nepasitenkinimas dėl šios įstatymo normos bei mūsų VšĮ Karių teisių gynimo centras sulaukė labai daug kreipimosi dėl išaiškinimo. Iš esmės, karių socialinės garantijos labai stipriai nepablogėjo, tačiau atsirado galimybė tarnybinio atlyginimo mokėjimą kariui mokslo atostogų metu sumažinti nuo 100 proc. Iki 50 proc. Atlyginimas nuo šios pakeitimo yra tiesiogiai priklausomas nuo KAM ministro sprendimo, kurio priėmimo sąlygos nėra detaliau reglamentuotos, kadangi reglamentuoti atostogų suteikimą atskiru tvarkos aprašu pakeitimas buvo išbrauktas. Nesant detaliam aiškiam reglamentui atsiras priežastys kilti ginčams dėl dvigubų standartų, kurie bus siekiami pateisinti išimtinai KAM ministro diskrecijos teise nustatyti atlyginimo dydį procentais.

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja LR Krašto apsaugos ministrui ir LR Seimui pašalinti galimybes atsirasti ginčams dėl dvigubų standartų priimant poįstatyminį aktą, kuriame būtų viskas labai aiškiai detalizuota ir neprieštarautų lygiateisiškumo principui.

DĖL KARIŠKIAMS LEIDIMŲ DIRBTI SU SLAPTA INFORMACIJA

Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD), kuris atsakingas už žvalgybą ir kontržvalgybą, dažnai inicijuoja tikrinimo nutraukimą kariškiams dėl pakankamai senų ir prieš karių tarnybą žinomų arba buvusių įvykių. Po tokių veiksmų kariai būna atleidžiami iš tarnybos, kadangi netekę leidimo dirbti su slapta informacija negali tęsti tarnybos, nes visiems kariams yra reikalavimas turėti leidimą dirbti ir susipažinti su slaptumo žymą turinčia informacija.Per veiklos istoriją turime net kelias diskriminacijos apraiškas keliose karininkų ir kariūnų bylose, kai dėl jų paauglystės veiklos, tautybės ir socialinės padėties buvo nutrauktos leidimo dirbti su slapta informacija  suteikimo procedūros, nors priimant karius į tarnybą šios aplinkybės buvo įvykusios anksčiau ir turėjo būti žinomos ar buvo žinomos AOTD. Dėl tokių buvo inicijuotas karių atleidimas iš tarnybos ar kariūnų pašalinimas iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos.

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja LR Krašto apsaugos ministrui ir LR Seimui pašalinti galimybes atsirasti ginčams dėl slapto suteikimo procedūros bei daryti slaptumo suteikimo procedūrą visiems be išimties PKT kariams ir kariūnams prieš jiems tampant PKT kariais ar įstojant į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.

DĖL NEMOKAMŲ VIRŠVALANDŽIŲ IR TARNYBOS LAIKO APSKAITOS PILDYMO

Karo tarnybos statutas (KTS) reglamentuoja, kad kario tarnybos laikas yra neribojamas, tačiau apibrėžia dvi sąlygas, jog įprastas tarnybos laikas yra 8 val. per dieną arba 40 val. per savaitę (51 p.), o esant poreikiui, jei karys tarnauja ilgiau, per 30 dienų (54 p.) jam turi būti suteikiamos laisvos dienos. KTS 53 p. numatyta, kad kariui, kuriam šio Statuto 52 p. nustatyta tvarka pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo 11 valandų paros poilsio metu, poilsio ar švenčių dienomis, už kiekvieną tarnybos valandą kompensuojama laisva nuo tarnybos valanda.Realybėje kariui už paros budėjimą yra suteikiamos 8 valandos, o už savaitgalį suteikiama viena laisva diena, t. y. tos pačios 8 val. Nors faktiškai jo 24 val. budėjimo tarnybos valandos atitinka tris įprastines tarnybos dienas, tačiau KAM ir LK stengiasi bet kokia kaina nesuteikti kariams priklausančių laisvų dienų. Šiuo metu vidutiniškai vienas karys ištarnauja per mėnesį 22 darbo dienas po 8 val. ir dar papildomai turi po 4–8 parų (24 val. trukmės) budėjimų. Kai kuriose tarnybose pagal pareigas karininkai ir seržantai atlieka tik paros budėjimą, jiems budėjimas skiriamas kas ketvirtą parą, tačiau jei kariai turi kasdienės tarnybos pareigas, po budėjimo jiems yra suteikiama tik 1 diena, t. y. 8 įprastos tarnybos dienos laisvos valandos (kadangi kitas laikas yra jo laisvas laikas, nepriklausomas nuo tarnybos vadų). Pavyzdžiui, Lietuvos kariai tarnauja per dieną net po 12-14 val., tačiau už viršvalandžius jiems nėra suteikiamos laisvos valandos ar dienos, už tai taip pat nėra mokama. Tuo tarpu darbuotojai pagal LR darbo kodeksą kad ir toje pačioje kariuomenėje įgyja teisę į dvigubą atlygį už 1 viršvalandinį darbą arba gali pasirinktinai pasiimti laisvą dieną. Todėl toks reglamentavimas yra akivaizdi diskriminacija, lyginant su kitokios tarnybos kariais ar visais Lietuvos darbo žmonėmis, kurie turi kitokį tarnybos/darbo ir poilsio laiko organizavimą. Dėl tokio didelio tarnybos krūvio labai daug karių stengiasi bet kokia kaina išeiti iš kariuomenės, kadangi jie nebeturi asmeninio gyvenimo, žlunga santuokos, ima šlubuoti sveikata, trūksta lėšų, nemato augančių vaikų, žmonos arba vyrai turi vieni, be antros pusės, auginti vaikus.

Krašto apsaugos ministerija į tai reaguoja atsainiai ir viešai spaudoje aiškina, jog tokios blogos situacijos nėra ir kariams yra tinkamai kompensuojamos valandos. Šiuo atveju, lyginant su darbuotojais, kurie dirba darbą pagal Darbo kodeksą, karių situacija yra daug prastesnė, kadangi jiems ne tik kad dažnai nekompensuojami viršvalandžiai laisvomis dienomis, bet jų kiekis yra tris kartus mažesnis, be to, nėra numatyta piniginė kompensacija, papildomai prie atlyginimo. Šiuo atveju kariai dėl tokio tarnybos krūvio dažnai atsisako tarnybos kariuomenėje, o tie, kurie tarnauja ilgiau, per prievartą, prarasdami šeimas, sugadindami sveikatą, nematydami vaikų, bando išbūti iki reikiamo pensijai gauti tarnybos stažo arba amžiaus.

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja vienodai kaip ir Darbo kodekse fiksuoti viršvalandžius ir už juos privalomai mokėti atlyginimą, jeigu per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nebus suteiktos laisvos dienos. VšĮ Karių teisių gynimo centras pažymi, jog dėl mokymosi atostogų buvo siekiama suvienodinti karių ir civilių teises, todėl ir šioje situacijoje turi būti pasiremta tuo pačiu motyvu. Turime suprasti, kad kariuomenei reikia jaunų stiprių motyvuotų karių, todėl šis sprendimas labai padės kelti karių moralę ir kariuomenėje tarnybą padaryti socialiai atsakinga ir patrauklia.

DĖL KASMETINIŲ TARNYBOS EIGOS VERTINIMO ATESTATŲ

Per pastaruosius metus labai pablogėjo situacija dėl karių kasmetinio tarnybos eigos vertinimo, nuo kurio priklauso karių karjeros perspektyvos. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra numatyta, kad kariams yra vykdomas tarnybos atestavimas 1 kartą per metus. Ministro nustatyta tvarka, kuria yra įgyvendinamas šis įstatymas, nenumato mechanizmo, kuriuo kariai, turintys objektyvių įrodymų, negali sustabdyti tokio vertinimo, jeigu jis yra akivaizdžiai neteisingas. Pavyzdžiui, jeigu karys, turintis padėkų, niekada negavęs nuobaudų, nepatiko vadui, tai toks karys, užuot  įvertintas „gerai“, bus įvertintas „patenkinamai“.

Tokiu atveju karys Lietuvoje net negali apsiginti pateikdamas skundą, nes aukštesni vadai, vertindami skundą praktiškai visada palieka vadų vertinimą ir neatsižvelgia į tokius objektyvius rodiklius, kaip nuobaudų neturėjimas, paskatinimų turėjimas, geri kvalifikacijos kėlimo rezultatai.  Karių vertinimai atliekami ne pagal objektyvius įrodymus, o pagal vado nuomonę. Krašto apsaugos ministerija buvo pažadėjusi tvarkyti ydingą vertinimo praktiką, tačiau pagal pakeistą naują tvarką vis tiek nieko praktiškai nepakeitė. VšĮ Karių teisių gynimo centras teigimu, karių vertinimas turi būti detalizuotas pagal konkrečius kriterijus, o jo apskundimas turėtų sustabdyti tokio vertinimo galiojimą, kol nebus baigtas tyrimas ar ginčas ikiteismine ir teismine tvarka. Dabar, jei yra neigiama atestacija, po antros tokios kitais metais karys yra atleidžiamas iš tarnybos. Deja, šiuo klausimu net ir teismai formuoja ydingą praktiką, t. y. laikomasi pozicijos, kad jei vadas pasakė, nesvarbu, jog nėra objektyvių įrodymų, vadinasi toks karys netinkamas tarnybai. Todėl susiklosto  puikios sąlygos vadams per atestavimą susidoroti su kariu. Šiuo konkrečiu atveju būtinas reglamento papildymas, kuriuo KAM užtikrintų teisę kariams teikti skundą dėl tokio atestato ir tokiu būdu kariai, iki kol jų skundas būtų išnagrinėtas, stabdytų jo galiojimą.

Vienas toks atvejis buvo 2014 metais. Teismas atmetė kario skundą, kuriame sukaupėme įrodymų, jog buvo diskriminacijos apraiškų. Tai yra konkrečios Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. eI-2748-142/2016 atveju, tokio kario vadas „gandų lygiu“ (kad tai iš kažko dalinyje girdėjo, paliudijo dar du liudininkai) yra nurodęs, kad „<...> lenkai netarnaus <...>“. Patikrinus lenkų tautybės karių atestatus matyti panašumo tarp jų, kai lenkų tautybės LR piliečių atestatai buvo nustatyti neigiami arba patenkinami (priežastys: vado subjektyvus vertinimas), o lietuvių – geri arba labai geri. Deja, KAM jokio tyrimo ištirti gandus ir juos paneigti, ištirti įrodymus nesiėmė.Be to, nuo neteisėtų atestavimų, kuriuos KAM sėkmingai įteisina teismuose, kadangi teismų požiūris yra labai artimas KAM pozicijai, kenčia daug karių ir jie bijo, kad vadai jų nepersekiotų ir nežlugdytų karjeros. Dažnai tam, kad sumenkintų karį, vadai išrikiuoja savo padalinį ir viešai kalba, koks tas karys yra blogas, nors jo kaip kario tarnybos eigoje nėra jokių nuobaudų. Vieši pavaldinių pažeminimai, jų mušimai ir vadų savivalė yra itin dažna tarnybos metu, tačiau tokius vadus gina ne tik KAM, bet ir KAM generalinė inspekcija, kuri turėtų to nedaryti.

2018 metų sausio įvykiai Marijampolėje esančiame dalinyje įrodė, kad karių konfidencialumas nėra užtikrinamas, kada jie pateikia skundą telefonu generalinei inspekcijai. Generalinė inspekcija, gavusi iš karių skundą, persiunčia gautus karių skundų stenogramas tiesiogiai dalinio vadui, dėl kurio sprendimų buvo kreiptasi. Todėl Generalinė inspekcija iš esmės nevykdo savo pareigos objektyviai tirti karių skundus, ko pasėkoje būtina šios įstaigos reforma.

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja KAM ministrui ir LR Seimui panaikinti karinę tarnybą ir karinius laipsnius Generalinėje inspekcijoje bei surinkti į ją civilius teisininkus, netarnavusius KAS sistemoje, kurie būtų skiriami LR Ministro pirmininko, o Generalinis inspektorius – LR Seimo. Papildomai palikti patariamąjį balsą išrinktiems karių atstovams iš kariuomenės puskarininkių ir karininkų .  Tik tokiu atveju galėtų būti objektyviai be „draugysčių“, „tarnybinio pavaldumo“ įvertinti karių skundai. Šiandien Generalinėje inspekcijoje tarnauja kariai, kurių draugystės ryšiai su kolegomis aukšto rango karininkais yra dažnai naudojami paveikti tyrimams, o tamprus ryšys su KAM ir LK teisės departamentų kelia nepasitikėjimą šia institucija.

DĖL PRASTO KARIŲ SAVANORIŲ APRŪPINIMO IR JŲ TARNYBINIO ATLYGINIMO APSKAITOS

Didelę Lietuvos karinių pajėgų dalį sudaro savanoriškosios pajėgos (KASP), kuriose tarnauja beveik 8 000 karių. Dar 2015–2016 metus buvo nustatytos šios tarnybos karių esminės problemos, kurios nėra pilnai pašalintos:1) KASP kariai vyksta į tarnybos vietą su savo asmeniniais automobiliais, nes nėra autobusų ar sunkvežimių, kuriais būtų galima transportuoti KASP karius į pratybas;2) buvo pažadėti nauji automatiniai ginklai „G-36“, tačiau iki šiol KASP mokymuose ir šaudymuose dar naudojami „AK-4“;3) nesukomplektuota kario ekipuotė ir uniforma – pratybose KASP kariai neturi elementarių ekipuotės dalių, kaip antai šalmų, antkelių, taktinių pirštinių;KASP karių gaunamas faktiškai tarnybinis atlyginimas nesiskaito kaip tarnybinis atlyginimas, nes KAM nemoka nuo jų dalies mokesčių. KASP kario savanorio tarnybos atlyginimo užskaitymą kaip tarnybinį atlyginimą bei stažo skaičiavimą būtina keisti dėl kelių esminių dalykų:

1) Kario savanorio tarnyba yra tokia pati tarnyba kaip ir PKT, todėl jų atlyginimai negali būti skirtingi ir juo labiau vertinami skirtingai garantuojant socialines garantijas (nedarbingumo ligos, motinystės, invalidumo ir kitais atvejais);

2) tarnybos atlyginimas suteiktų daugiau galimybių pagerinti gyvenimo kokybę gaunat paskolą būstui, kaupiant pensiją;

3) tarnybinio atlyginimo pripažinimas atlyginimu bei pensijos skaičiavimas ir skyrimas ištarnavus nemažiau 30 metų, būtų stipriausiai motyvuojančių dalykų lankyti pratybas;

4) pagerėtų pratybų lankomumas nuo 50-60 proc. iki 90 proc.

Papildomai VšĮ Karių teisių gynimo centras yra susirūpinęs, kad nėra aiškios Karių savanorių lankomumo apskaitos, todėl yra sąlygos dirbtinai nedalyvavusius karius pratybose įtraukti į sąrašus ir taip siekti pasisavinti KAS lėšas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas karo policijoje dėl panašaus įvykio, tačiau mūsų neoficialiomis žiniomis tyrimas buvo „numarintas“.

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja įdiegti apskaitos formą kontroliuojančią sistemą, t.y. kiekvienų pratybų metu foto fiksacija, kuri įrodytu faktiškai dalyvavusius karius pratybose, bei neplaninius tikrinimus.VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja KAM ministrui ir LR Seimui įtvirtinti KASOKTĮ nuostatą, jog Kario savanorio atlyginimas yra prilyginamas darbo užmokesčiui ir Kariui savanoriui ištarnavus daugiau nei 30 metų arba ištarnavus iki 60 metų, bet nemažiau kaip 15 metų, skiriama bazinė kario pensija prie senatvės pensijos. Šie du pakeitimai pagerintų gana prastą Karių savanorių lankomumą, kuris siekia vos 60 proc.

DĖL NUOMOS KOMPENSAVIMO, KELIONPINIGIŲ IR KITŲ SOC. GARANTIJŲ

Dėl kelionpinigių. Dar 2015 metais J. Olekas viešai pažadėjo apmokėti išlaidas, tačiau vos sulaukus 2016 m. socialinės garantijos buvo apkarpytos. 2015-12-31 KAM ministras J. Olekas pasirašė įsakymą Nr. V-1392, kuriuo nurodė visiems dalinių vadams ir viršininkams netenkinti nė vieno kario prašymo dėl kelionės išlaidų kompensavimo.  Tačiau pasikeitus KAM ministrui, šios socialinės garantijos yra teikiamos ir toliau, tačiau apie jų teikimą kariams yra netinkamai paaiškinama ir net neteikiama informacija. Šiai dienai galioja tvarka, nustatyta nauja redakcija nuo 2018-05-05 KAM ministro įsakymu Nr. V-415 (2018-04-27, paskelbta TAR 2018-05-04, i. k. 2018-07064), tačiau daug karių apie ją net nežino.

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja LR KAM ministrui organizuoti, kad dalinių vadai instruktuotų savo karius apie visas galimybes gauti kelionės išlaidų kompensacija pagal nustatytą tvarką.

Dėl nuomos kompensavimo. Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių atlyginimai ženkliai pakito nuo 2017 metų, tačiau KAM, gaudama daugiau nei dvigubai didesnį biudžetą, nesugeba socialiai atsakingai didinti atlyginimų ir išmokų. Šiandien didelę dilemą sudaro KAM 2016-07-11 įsakymu Nr. V-668 priimtas Gyvenamosios patalpos nuomos kompensavimo tvarkos parašas (toliau – nuomos parašas). Nuomos aprašas yra pakankamai pozityvus KAM žingsnis padėti kariams ir jų šeimoms, tačiau praktinis jo įgyvendinimas sudarė pagrindą kilti pakankamai dideliam nepasitenkinimui karių tarpe. Mūsų vertinimu buvo priimtas neteisingas (diskriminuojantis) nuompinigių mokėjimo kariams nuomos aprašas, kadangi kariai yra diskriminuojami dėl jų socialinės (tarnybinės) padėties, nes tie, kurie pradėjo PKT tarnybą iki 2016 m. liepos 1 d., vien dėl šios aplinkybės negauna nuomos kompensavimo, kadangi pagal nuomos aprašą patenka į nenaujai atėjusių tarnauti sąrašą.

VšĮ Karių teisių gynimo centras pasisako prieš tokius dvigubus standartus ir reikalauja KAM, kad pastaroji pašalintų antikonstitucinį priedų skyrimą, kuris supriešina seniai tarnaujančius su neseniai pradėjusiais nevienodai skiriant paramą būsto nuomai, nepriklausomai nuo to, kiek laiko kariai tarnauja, jie turi turėti vienodą teisę į nuomos kompensavimą. Mūsų įsitikinimu, yra būtina sąlyga ne pats tarnybos stažas, tačiau, faktinis nuosavo neišperkamo būsto turėjimas. Atlikus mūsų reikalaujamus pakeitimus būtų ne tik pašalinti dvigubi standartai (diskriminacija), tačiau būtų padedama kariams užsitikrinti būstą tarnybos metu. Šiuo atveju karių apsisprendimas nuomos pinigus išleisti nuomai ar būsto paskolai neturėtų būti esminis skirtumas, užkertantis gauti kompensavimą. Nuomos aprašo tikslas, kuriuo aiškiai buvo siekiama padėti realizuoti karių teisę į būstą dėl tarnybos specifikos, buvo neįgyvendintas. Teisės į būstą realizavimo skatinimas būtų puiki motyvacinė priemonė rinktis gana sudėtingą kario karjerą vietoje karjeros darbo rinkoje, o pašaukti kariai privalomajai kario tarnybai būtų motyvuoti likti po tarnybos ir sudaryti PKT sutartį.

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja LR KAM ministrui pakeisti tvarką ir suteikti nuomos kompensavimą ir tiems PKT kariams, kurie tarnybą pradėjo iki 2016 m. liepos 1 d. Tokiu būdu pus pašalintas nepasitenkinimas tarp jaunų PKT karių ir senbuvių bei panaikinta diskriminuojanti sąlyga.

DĖL NEGRAŽINTŲ PENSIJŲ

Lietuvos parengtą rezervą sudaro visi profesinėje karo tarnyboje tarnavę į atsargą išėję kariai iki 55 (60) metų.  Esant mobilizacijai šie atsargoje esantys gali būti pašaukti tarnybon. Tačiau yra keli dalykai, kuriuos vis dėlto Lietuvos kariuomenės vadovybė niekaip neišsprendė. Pirmiausia šiandien parengti rezervistai yra švelniai tariant „apiplėšti“, nes jų pensijos yra negrąžintos, o KAM ministras vietoje to, kad siektų problemos sprendimo, atsakydamas į klausimą kaltina LR Seimą. VšĮ Karių teisių gynimo centras yra įsitikinęs, kad išimtinai KAM ministras turi pareigą būti aktyviu ir paraginti kuo skubiau kompensuoti neišmokėtas pensijų dalis kariams. Dar 2016 metais LR Vyriausybė pažymėjo, kad bendra skola kariams be palūkanų ir delspinigių (kurių nemokės) sudaro 29 mln. Eur. VšĮ Karių teisių gynimo centras kelis kartus ragino KAM ministrą raštu ir žodžiu gerbti atsargos karius ir sugražinti nukurstas pensijas, todėl pakartotinai reikalaujame iš KAM ministro, LR Seimo narių, LR ministro pirmininko bei LR Prezidentūros dėmesio šiai problemai ir realių veiksmų imantis gražinti skolas kariamas.

VšĮ Karių teisių gynimo centras rekomenduoja LR Vyriausybei prieš pradedant brangias statybas pradžiai sugražinti kariams skolas, kurios siekia 29 mln. Eur.

DĖL TEISĖS DIRBTI ANTRĄ DARBĄ

VšĮ Karių teisių gynimo centras atstovautas karys Panevėžio apylinkės teisme buvo išteisintas baudžiamojoje byloje Nr. 5-8-00001-15. KAM ministras ir LK vadas nieko nepadarė, kad KAM teisininkai ir viršininkai nutrauktų neteisėtą ir nepagrįstą bylą prieš karį, kuris oficialiai įsidarbino antrame darbe ir jį dirbo laisvu nuo tarnybos metu, dėl to karys buvo atleistas iš tarnybos ir papildomai persekiotas pagal baudžiamąjį kodeksą. Šioje baudžiamojoje byloje visiškai nebuvo įrodymų, išskyrus prokuroro nuomonę, kad kario veikoje buvo nusikaltimo požymių, numatytų LR baudžiamojo kodekso 316 straipsnio 1 dalyje. Kariui buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 316 straipsnio 1 dalyje, tai yra vengimas atlikti karo tarnybą ir tas vengimas pasireiškė tuo, kad, būdamas profesinės karo tarnybos karys, laisvu nuo tarnybos metu dirbo kitą darbą, o tai draudžia KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalis.

VšĮ Karių teisių gynimo centras visada laikėsi nuomonės, kad kario įsidarbinimas laisvu nuo tarnybos metu yra konstitucinė kario teisė, užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir negali būti persekiojama baudžiamąja tvarka. Daugelyje ES ir NATO valstybių yra leidžiama kariams papildomai dirbti laisvu nuo tarnybos metu, tai buvo leidžiama ir Lietuvoje nuo 2012 metų, bet krašto apsaugos ministru tapus J. Olekui, LR Seimas, patenkindamas J. Oleko asmeninį norą, 2013 metais vėl uždraudė kariams papildomai dirbti. Dauguma karių tikėjosi teisingo Konstitucinio Teismo sprendimo (2015 m. lapkričio 4 d. Nr. KT29-N18/2015, byla Nr. 2/2014), bet šiuo atveju Konstitucinis Teismas neišgirdo karių balso, nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimų bei nesuprato, ko yra prašoma. O prašoma buvo vieno – pripažinti, kad draudimas dirbti kariui yra antikonstitucinis. Konstitucinis Teismas suskirstė karius į dvi kategorijas – vieniems kariams pagal įstatymą galima dirbti, tai yra užsiiminėti pedagogine veikla ar teikti gydymo paslaugas, o kitiems kariams – kad ir, pvz., remontuoti kompiuterį, automobilį – draudžiama. Konstitucinis Teismas taip ir nesuprato, kad tokiu atveju, kai vieniems kariams, daugiausia kariškiams, tarnaujantiems štabuose, KAM, KMT, kariuomenės orkestre, yra  leidžiama dirbti papildomai, o kitiems, daugiausia žemesnių laipsnių kariams tarnaujantiems koviniuose daliniuose, –  draudžiama, buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

2017 m. kovo mėnesį VšĮ Karių teisių gynimo centras pateikė įstatymo projektą, kurį LR Seime užregistravo seimo nariai ponia Aušra Papirtienė ir ponas Gediminas Vasiliauskas. Šiuo metu šis projektas nėra pateiktas svarstymui. VšĮ Karių teisių gynimo centro įsitikinimu, teisės dirbti papildomai suteikimas leistų legaliai tęsti darbą daugeliui karių, kurie dirba nelegaliai, būtų surenkama papildomai mokesčių į biudžetą, būtų pašalinti dvigubi standartai (mokytojams, medikams, muzikantams toks draudimas negalioja) bei būtų suteikta papildoma motyvacija kariams rinktis kario profesiją, kurios pajamos dažnai būna mažesnės nei tokios pat profesijos pajamos darbo rinkoje.

VšĮ Karių teisių gynimo centras pažymi, jog šio draudimo pašalinimas sustabdytų karių migraciją iš krašto apsaugos sistemos į darbo rinką bei sulaikytų gerai parengtus karius kariuomenėje. Todėl rekomenduoja suteikti kariams tokią teisę dirbti papildomai kaip tai yra leidžiama kai kuriems PKT kariams, kurie praktikuoja muziką, mediciną, pedagoginę veiklą.

DĖL SUŽALOTŲ KARIŲ VETERANŲ PRIEŽIŪROS

Krašto apsaugos ministerija parengė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, suteikiančias daugiau socialinių garantijų sužeistiems kariams, tačiau tuo metu paaiškėjo, kad LR Vyriausybės ir LR Seimo jau palaiminti pakeitimai yra taikomi tik tiems, kurie bus sužaloti jiems įsigaliojus. 25 tarptautinėse misijose sužalojimų patyrę kariai turės tenkintis tuo, ką ir dabar jiems tegali pasiūlyti valstybė. Rengti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas KAM suskubo po pernai spalį VšĮ Karių teisių gynimo centras iniciatyva pasirodžiusių spaudoje publikacijų apie tarptautinėse misijose sužalotų karių socialinių garantijų teisinės bazės trūkumus.

VšĮ Karių teisių gynimo centras vertinimu tokia situacija, kai sužeisti kariai yra skirstomi į dvi kategorijas – sužeistuosius iki pataisų įsigaliojimo ir sužeistuosius po pataisų įsigaliojimo, buvo socialiai neteisinga ir nesąžininga. Todėl įsikišus mums į šį procesą, bandymas taip skirstyti sužalotus karius Lietuvos kariuomenėje buvo sustabdytas.Mūsų nuomone, matydami, kaip vyresni vyrai, atidavę savo sveikatą tarnybai, netekę darbingumo, yra priversti varstyti valdiškų įstaigų duris ir tapti paramos prašytojais, jaunuoliai vengs eiti tarnauti Lietuvai. Todėl dabartiniame įstatymo variante yra labai daug neapibrėžtumo ir neaiškumo, kuris trukdo neįgaliems kariams pasinaudoti visomis jiems priklausančiomis galimybėmis. KAM ir Vyriausybei yra suteikiamos galimybės įvairioms interpretacijoms, nes joms yra palikta per daug diskrecijos teisės nustatant išlaidų kompensavimo tvarką bei sąlygas, o šias bus galima keisti atsižvelgiant į politikų valią. Taip neturėtų būti. Kariai, eidami tarnauti į kariuomenę, turėtų būti užtikrinti, kad ištikus nelaimei valstybė jais pasirūpins.

DĖL BRANGIŲ STATYBŲ IR PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO KAM

Viešai deklaruojama, kad KAM planuoja statyti už bendrą 165 mln. Eur sumą tris kariuomenės miestelius, kurių bendras plotas sieks 60 000 m2 plotą . Vilniuje daugiaaukščio pastato su pilnu įrengimu pastatymo kaina yra maksimaliai iki 1200 Eur/ m2 su 2-3 požemine automobilių parkavimo aikštele, kuri neįsiskaičiuoja į plotą, o mažaaukščio pastato statyba nuo 500 iki 900 Eur/m2. Vidutiniškai skaičiuojama m2 kaina siekia 975 Eur/ m2. Viso 60 000 m2 × 975 Eur/m2 = 58 500 000 Eur. Projektavimas 60 000 m2 × 35 Eur/ m2 = 2 100 000 Eur. Viso tiesioginės statybos išlaidos siekia 60 600 000 Eur be PVM. Todėl privaloma atsakyti, kodėl yra 2,5 karto išpučiama konkurso kaina ir kur tada planuoja atiduoti 104 400 000 Eur?

Lietuvos kariuomenės statyboms KAM motyvuoja, jog bus teikiama 13 metų priežiūra, tačiau toks motyvas yra neteisingas, kadangi pagal LR statybos įstatymą visi statybos rangovai be išimties neatlygintinai teikia garantiją savo darbams: 5 metams visiems, 10 metų paslėptiems brokams ir 20 metų tyčia paslėptiems brokams. Todėl tai, ką KAM teigia, yra siekis už nemokamą aptarnavimą kažkam atseikėti 100 mln.

Papildomai būtina kontroliuoti ir analizuoti viešuosius pirkimus bei juos išslaptinti, kadangi vėl yra perkama iš 3 tiekėjų , nors pasiūlymus galėtų teikti daug daugiau tiekėjų ir produktą kariuomenė gautų pigesnį ir tos pačios kokybės (pavyzdžiui, maskuojančių tinklų pirkimas už 0,5 mln. renkantis iš 3 tiekėjų).Prašome per įstatyme nustatytą tvarką pateikti atsakymą, kaip ruošiatės šalinti karių teisių pažeidimus ir galimas korupcijos apraiškas kariuomenėje.

VšĮ Karių teisių gynimo centras

Generalinis direktorius Laimonas Jakas

Lankytojų komentarai

Rašyti komentarą

Facebook vartotojų komentarai

Google+ vartotojų komentarai

Puslapis kraunasi...