Profesinės karo tarnybos karys nusikalstamos veikos nepadarė

 

Tokią išvadą padarė Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas ir 2015-12-04 nuosprendžiu išteisino buvusį profesinės karo tarnybos Karaliaus Mindaugo husarų bataliono 1 motorizuotosios pėstininkų kuopos II pėstininkų būrio II skyriaus kulkosvaidininko padėjėją Ovidijų Jušką, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

 

O. Juška buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 316 straipsnio 1 dalyje, tai yra vengimas atlikti tikrąją karo tarnybą. Anot prokurorų Justinos Vingilaitės, Pauliaus Jasiukaičio ir Gitanos Mačiulienės, dalyvavusių šioje byloje kaltintojais ir bandžiusiais įrodyti, kad darbas Lietuvoje yra kriminalinis nusikaltimas, o vengimas atlikti tikrąją karo tarnybą pasireiškė tuo, kad O. Juška, laisvu nuo tarnybos metu papildomai įsidarbino, mokėjo valstybei mokesčius, iš kurių yra išlaikomi tie patys, kaltinimus pareiškę prokurorai ir tampę nekaltą žmogų į apklausas ir teismus, ir tokiu būdu vengė atlikti tikrąją karo tarnybą. LR BK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vengimas atlikti tikrąją karo tarnybą pasireiškia sutrikdant savo sveikatą arba simuliuojant ligą, suklastojant dokumentus ar kitokia apgaule. Teismas nenustatė nė vieno iš šių nurodytų požymių, o nesant nė vieno kvalifikuojamo nusikalstamos veikos požymio, nėra ir paties nusikaltimo sudėties, tad teismas ištyręs byloje esančius įrodymus padarė teisingą išvadą, kad O. Juškos veiksmuose nėra LR BK 316 straipsnio  1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

 

            Teismo vertinimu, O Juškos siektas tikslas – nutraukti krašto apsaugos profesinės karo tarnybos sutartį – nėra nusikalstamas, o siekis nutraukti darbo ar tarnybos santykius yra saugomas LR Konstitucijos bei įstatymų, tačiau priemonės šiam tikslui pasiekti gali būti teisėtos arba ne. Teismo metu buvo nustatyta, kad siekiant nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, karys turi du pasirinkimus – arba prisigerti ir pasirodyti neblaiviam tarnybos vietoje, arba įsidarbinti. O. Juška byloje nagrinėjamu atveju savo pasirinkimu panaudojo priemonę – įsidarbino kitoje įmonėje, apie tai informavo savo vadus ir tokiais veiksmais padarė LR KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje numatytą draudimą, jog profesinės karo tarnybos karys negali dirbti darbo pagal sutartį. O už tokį pažeidimą, konstatavo Panevėžio miesto apylinkės teismas, kariui gali būti taikoma ne baudžiamoji atsakomybė,  o drausminė, numatyta Kariuomenės drausmės statute. Už tokį nusižengimą profesinės karo tarnybos karys yra atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos. O. Juškos atveju drausminė atsakomybė  nebuvo taikoma, ši krašto apsaugos tarnybos padalinio vado pareiga pagal kompetencija iki galo nebuvo realizuota,  o karys iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas dėl priežasčių, kurias krašto apsaugos ministras pripažino svarbiomis, tad jau vien tik ši aplinkybė įrodo kario nekaltumą. Drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos gali taikyti tik krašto apsaugos ministras, ši teisė negali būti deleguojama, o tai reiškia, kad  krašto apsaugos ministras J. Olekas,  nesilaikydamas KASOKTĮ ir Kariuomenės drausmės statuto reikalavimų, pažeidė Konstitucijos 93 straipsnį bei ministro priesaiką, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.      

 

Karių teisių gynimo centras visada laikėsi nuomonės, kad kario įsidarbinimas laisvu nuo tarnybos metus yra konstitucinė kario teisė, užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir negali būti persekiojama baudžiamąja tvarka. Daugelyje ES ir NATO valstybių yra leidžiama kariams papildomai dirbti laisvu nuo tarnybos metu, tai buvo leidžiama ir Lietuvoje, bet krašto apsaugos ministru tapus J. Olekui, LR Seimas, patenkindamas J. Oleko norą, uždraudė kariams papildomai dirbti. Dauguma karių tikėjosi teisingo Konstitucinio teismo  sprendimo, bet šiuo atveju Konstitucinis teismas neišgirdo karių balso, nepaisė Konstitucijos reikalavimų bei nesuprato, ko yra prašoma. O prašoma buvo vieno – pripažinti, kad draudimas dirbti kariui yra antikonstitucinis. Konstitucinis teismas suskirstė karius į dvi kategorijas – vieniems kariams pagal įstatymą galima dirbti, tai yra užsiiminėti pedagogine veikla ar teikti gydymo paslaugas, o kitiems kariams – kad ir pvz. remontuoti automobilį – draudžiama. Konstitucinis teismas taip ir nesuprato, kad tokiu atveju, kai vieniems kariams, pagrinde karininkams, yra  leidžiama dirbti, o kitiems, daugiausia žemesnių laipsnių kariams –  draudžiama, buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, o tai jau panašėja į   D. Orvelo gyvulių ūkį,  pagal kurį visi gyvuliai yra lygūs, bet kiaulės lygesnės.

 

Teisininkas Alvydas Jokšas, VšĮ "Karių teisių gynimo centro" direktorius Vakarų Lietuvoje