AR  MES  VERTI  LAISVĖS?

Dim.  vyr. ltn.  Marija Jakimavičienė

(1991m savanorė)

 

Antikos laikų filosofai ir mąstytojai  sakė, kad tauta, kuri užmiršo ir nebežino  savo istorijos, yra pasmerkta žlugti. Tauta, kuri negerbia ir neprižiūri už  savo valstybės laisvę žuvusiųjų kapų, taip pat pasmerkta. 

2014 m rudenį  po Vėlinių su istorike – archeologe Vida Girininkiene ir Atsargos  karininkų sąjungos Vilniaus  skyriaus pirmininku plk Žibu Antakalnio kapinėse ieškojome mūsų karių , savanorių kapų. Mokslininkė parodė apie 50 apžėlusių kapų, išdėstytų lygiomis eilėmis, be jokio kryželio ar lentutės. Kitoje tako pusėje tvarkingi lenkų karių kapai su paminklais. Juos tvarkė Vilniaus m. Sirokomlės mokyklos  PRADINUKAI su mokytoja. Jie rinko išdegusias žvakes, nuvytusias gėles, šakas. Galima nemėgti  Pilsudskio ir Želigovskio, bet reikia nulenkti galvas, matant, kaip lenkai auklėja savo vaikus patriotine dvasia. O mes?  Mums tai tolygu fantastikos sričiai. Kažin kaip mes atrodome lenkams, taip apleidę ir neprižiūrėdami  savo karių kapus? Galima būtų sukviesti vilniečius į talką ir sutvarkyti tuos apleistus kapus. Keletas šimtų metrų nuo kapinių yra Karo Akademija. Ar tai nerodo, kad Karo Akademijoje kariūnai neauklėjami karine patriotine dvasia, neugdomas pareigos jausmas gerbti ir tvarkyti žuvusiųjų už  Tėvynės laisvę kapus? Dar yra ir KAM, Gen štabas, Geležinis Vilkas, KASP, šauliai ir šauliukai, skautai, begalė visokių partijų, organizacijų, besidedančių patriotinėmis, Seimo nariai su savo padėjėjais, Vyriausybės nariai  ir susipratę vilniečiai. Reikia noro. Nuostabu, kai mūsų jaunimas važiuoja už tūkstančių kilometrų į Sibiro platybes tvarkyti mūsų tremtinių kapus. O mes sutvarkykime savo pašonėje Antakalnio kapinėse  užmirštus kovotojų kapus.

Pulchrum est pro Patria mori  - Gražu yra mirti už Tėvynę. Mokė senovės išminčiai. Žiūrint į šiuos kapus, taip nebeatrodo.

Istorikė V.Girininkienė sako, jog  negali  100% tvirtinti, jog tai yra mūsų karių kapai. Netoliese yra lenkų, rusų, vokiečių karių kapai. Jeigu nei  viena  iš šitų  valstybių nesisavina šių kapų kauburėlių, gal tai ir yra dar vienas įrodymas, kad čia ilsisi mūsų kariai. Mano vyras plk  ltn Eugenijus Jakimavičius visada per Vėlines ateidavo prie šių kapų, uždegdavo žvakutes ir sakydavo, kad čia ilsisi mūsų savanoriai. Tik nebespėjo imtis iniciatyvos atkreipti mūsų kariškių ir visuomenės dėmesio. Net jeigu tie kapai nežinomi, vis vien reikėtų juos sutvarkyti. Juk Antakalnio kapinės vadinamos prestižinėmis kapinėmis. Galėtų ir KAM sudaryti sutartį su mokslininke V. Girininkiene ir jai sumokėti už darbą ir laiką, ieškant archyvuose duomenų, gal net ir Lenkijoje. Juk KAM skiria keletą tūkstančių žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų ir paminklų tvarkymui. Apie tai rašoma „XXI amžiaus„  2014 – 09 – 19d straipsnyje „Apie laisvės kovų ir atmintinas“.  „XXI amžiaus „  2014-11 -07d. P.Lemežio straipsnyje „Kas sušildys apleistus kapus“  rašoma: “Knygnešiai, kariškiai, partizanai  – asmenybės , kurios kūrė ir stengėsi  padėti  besiformuojant Lietuvai skirtingais istoriniais laikotarpiais. Už pastangas ir pasiaukojimą praeityje šiandien daugelis jų nesulaukia net vienos žvakutės ar gėlės, nuoširdaus paminėjimo“.  2013-10-30d „XXI amžiaus „  Nr.39 Jonas Burokas straipsnyje „Įamžintas atminimas Lietuvos patriotų, kurių palaidojimo vietos nežinomos“ rašo:“ ... Be to vilniečiai prisimena, kad Antakalnio kapinėse greta lenkų karių kapų buvo išlikę mediniai  lietuviški karių kryžiai, o paskui sunyko.  ... o archeologai Antakalnio kapinėse turėtų atlikti kasinėjimus ir tyrimus, siekiant išsiaiškinti ir deramai pagerbti atminimą karių, žuvusių Nepriklausomybės kovose.“

Mokslininkė V.Girininkienė  2014 – 10 – 31 d. „Lietuvos žinių“ straipsnyje  „Jie nenorėjo mirti“ išvardijo  40 karių pavardes, žuvusių  1941m Birželio sukilimo metu, palaidotų Antakalnio kapinėse.  Iš jų 16 nežinomi kariai. Archeologė dar parodė mums  8  Lietuvos karininkų ,  žuvusių  1941 - 40m., gražiai  prižiūrimus kapus su paminklais.

Dabar valstybės vadovai gražiai kalba, kad reikia pagerbti  II pasaulinio karo metu žuvusius karius. O  anksčiau žuvusiųjų tegul ir toliau skendi  žolėse...  Kaip vis dėlto skiriasi žodžiai nuo darbų. Nors gal ir ne visai. Štai  2015-05-05d „ Lietuvos  žinių“ laikraštyje yra straipsnis „Vilniuje kyla memorialas kariams“. Gražus straipsnis,  gražios mintys, graži paminklo fotografija su dar gražesniu užrašu ant paminklo:“ Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui.“ Taip, daugelio žuvusiųjų kapai  težinomi Dievui . Toliau straipsnyje rašoma:“ Iš viso šiame sklype suprojektuotos 58 kapavietės. Jose, artimiesiems pageidaujant, galės būti laidojami kariai, žuvę eidami tarnybą, taip pat generolai, kariuomenės vadai ir krašto apsaugos ministrai. Bendra jų vertė – daugiau kaip 46 tūkst. Eurų.“ Toliau cituojama ministro J. Oleko kalba: „Įamžindami karių atminimą, prasmingai įamžiname garbingą mūsų valstybės, kariuomenės istoriją. Lietuvos kariai visada gynė  nepriklausomybę, mūsų valstybės demokratiją.“  Į galvą skverbiasi mintis, - gal būt gražus paminklas, prasmingi žodžiai buvo reikalingi  prestižinėse Antakalnio kapinėse sklypui  KA ministrų, generolų, kariuomenės vadų  kapavietėms gauti? O juk čia pat, Antakalnio kapinėse, apžėlusiuose kapeliuose, be jokio kyželio ar atminimo lentelės  ilsisi mūsų kariai.

Jau greitai Vėlinės. Ar ir vėl prie apleistų mūsų karių kapų kauburėlių degs tik vienišos žvakutės?

 

(Tekstas neredaguotas).