NACIONALINIS RAPORTAS

DĖL KARIŲ TEISIŲ, LAIDUOJAMŲ LR KONSTITUCIJOJE IR EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR LAISVIŲ KONVENCIJOJE, PADĖTIES LIETUVOJE

 

Lietuvos karinėse pajėgose tarnaujantys kariai susiduria su nemažai jų  žmogaus teisių, laiduojamų Konstitucijoje  ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, pažeidimų, kuriuos, mūsų vertinimu, toleruoja LR krašto apsaugos ministerija (KAM). VšĮ Karių teisių gynimo centras stebi karių teisių padėtį Lietuvoje nuo 2009 metų, todėl galima tvirtai daryti išvadą, kad situacija dėl karių teisių pažeidimo Lietuvoje šiandien yra pablogėjusi. Negana to, kad KAM nededa pakankamai pastangų pašalinti nuolat tuos pačius ilgus metus egzistuojančius pasikartojančius pažeidimus, tačiau dar ir papildomai pati inicijavo daugelį procesų, kuriais kariams laiduojamos žmogaus teisės yra visiškai sumenkintos ir negerbiamos. Nuo 2009-ųjų 2015–2016 metai yra pirmieji metai, kai labai išryškėjo diskriminacijos požymiai Lietuvos karinėse pajėgose, lyginant su kitų NATO valstybių karinėmis pajėgomis.

 

DĖL PAREIGOS KARIAMS KOMPENSUOTI KARIUOMENĖS PATIRTAS IŠLAIDAS JŲ KVALIFIKACIJAI KELTI

Karo tarnybos statuto 24.8 p. numato, kad kiekvienam vadui tenka pareiga sudaryti pavaldiniams sąlygas mokytis ir kelti kvalifikaciją, kelti jų motyvaciją, o kiekvienam tarnaujančiam kariui, vadovaujantis to paties statuto 10.6. p., tenka pareiga vykti į karinius mokymus ir kursus, nes jis privalo tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias ir lavinti įgūdžius. 

KAM nuo 2015 metų formuoja teisminę praktiką, kai kiekvienam išėjusiam į atsargą kariui nurodo grąžinti visas KAM ir Lietuvos kariuomenės patirtas išlaidas karių kvalifikacijai kelti ir mokyti. Sumos dažnai siekia nuo 1 000 iki 13 000 eurų. VšĮ Karių teisių gynimo centras įsitikinimu, negalima persekioti karių ir iš jų reikalauti apsimokėti už jų kvalifikacijos kėlimą per karinius mokymus ir kursus, kurie yra organizuojami krašto gynybai skirtais pinigais, kadangi karys negali atsisakyti vykdyti vado įsakymą vykti į mokymus ir kursus bei negali nevykti, nes pažeis statutą. Be to, kai karys išleidžiamas į atsargą, jo parengimas aktyvios tarnybos metu yra išnaudojamas ir jam būnant atsargoje, kadangi jis pats pagal įstatymą privalo vykti į regioninį karo prievolės centrą ir atlikti kario pareigas aktyviajame parengtame kariniame rezerve iki 55 (60) metų. Taip išeina, kad kariai neturi teisės pasirinkti ir atsisakyti kursų bei mokymų, už kuriuos jų išėjimo į atsargą atveju privalo susimokėti KAM, nes priešingu atveju bus persekiojami teismuose kaip skolininkai. Šiuo atveju išeina taip, kad karys, tarnybos metu įvykdęs statuto reikalavimus 10 p. ir 24 p. vykti į mokymus ir kursus, išeidamas į atsargą yra verčiamas grąžinti pinigus. Turint omenyje, kad vidutinis seržanto atlyginimas siekia vos 600 eurų, o karininko – 1 000 eurų, tokios sumos kaip 5 000 eurų ar 13 000 eurų smarkiai kenkia karių gerovei, moralei, dėl to jie yra dažnai priversti pasirinkti emigranto likimą ir išvykti iš Lietuvos tam, kad atiduotų skolas KAM ir Lietuvos kariuomenės vadovybei bei išlaikytų savo šeimą. Negana to, atleisti kariai yra verčiami atlikti pareigą parengtojo aktyviojo rezervo sudėtyje bei būti pasiruošę bet kada panaudoti krašto gynybai savo įgytas žinias tarnybos metu, tačiau už minėtą parengimą Lietuvos kariuomenė (LK) ir KAM esančiam rezerve kariui išieškotų lėšų atgal negrąžina. Tad kyla klausimas, jeigu KAM ir LK atsiima visas investicijas, patirtas parengiant kvalifikuotą karį, ar jos turi teisę reikalauti iš atsargos karių panaudoti savo žinias krašto gynybos tarnyboje ateityje? Klausimas lieka atviras.

 

DĖL KARIŠKIAMS NESUTEIKIAMŲ LEIDIMŲ DIRBTI SU SLAPTA INFORMACIJA DĖL JŲ TAUTINĖS IR SOCIALINĖS PADĖTIES

Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD), kuris atsakingas už žvalgybą ir kontržvalgybą, inicijuoja tikrinimo nutraukimą kariškiams, o šie po tokių veiksmų būna atleidžiami iš tarnybos, kadangi visiems karininkams yra reikalavimas turėti leidimą dirbti ir susipažinti su slapta informacija. Šiandien turime diskriminacijos apraiškas keliose karininkų bylose, kai dėl jų tautybės ir socialinės padėties (giminaičių) buvo nutrauktos leidimo suteikimo procedūros, dėl to buvo inicijuotas jų atleidimas iš tarnybos. Pagrindiniai karininko, kuris garsino Lietuvos kariuomenę sporto pasiekimuose penkiakovės srityje, tarnavo 11 metų 1 saugumo lygio tarnybos vietoje, niekada nenutekino slaptos informacijos, yra gerai charakterizuojamas tiesioginių vadų, atleidimo motyvai: senelis – atsargos kapitonas, gaunantis pensiją iš Rusijos Federacijos, tėvas ir brolis – ukrainiečiai, žmonos giminės – iš NVS valstybių, legalūs azartiniai žaidimai (lošimas). 

LR Konstitucija 29 str. draudžia teikti privilegijų ar riboti žmogaus teises dėl jo tautinės, socialinės padėties. AOTD pareigūnai mano, kad toks kario teisių pažeidimas neegzistuoja, kadangi leidimo suteikimas yra privilegija. KAM pritaria AOTD veiksmams. 

 

DĖL LIETUVOS KARIŲ DISKRIMINACIJOS, LYGINANT SU KITOS VALSTYBĖS KARIAIS

Šiandien Lietuvos karys, kaip ir JAV ar Danijos karys, atlieka analogiškas funkcijas, tą pačią pareigą NATO pajėgose, tačiau negana to, kad lietuvis yra, kaip ir danas ar amerikietis, NATO karys, tačiau jo aprūpinimas, nekalbant apie ginkluotę, labai smarkiai skiriasi. Kas kartą, kai Lietuva priima užsienio karius, yra sudaroma tarptautinio bendradarbiavimo sutartis (SOR) pagal NATO nustatytą standartinę formą. Toje sutartyje yra numatyta, kad Lietuva turi  užsienio karius aprūpinti: logistika, maitinimu, apgyvendinimu etc.

 

VšĮ Karių teisių gynimo centras ėmėsi domėtis, kiek minėtame SOR yra numatyta lėšų JAV kariams maitinti. Tad paaiškėjo, kad JAV kariui yra skiriama 8,20 eurų be PVM.  tuo tarpu Lietuvos kariuomenės kariams maksimali skiriama dienos maitinimo suma sudaro 5,40 eurų be PVM. Tad skirtumas yra itin ženklus – 34,15 proc. Beveik 35 proc. didesnės lėšos yra skiriamos maitinti užsienio karį toje pačioje valgykloje, toje pačioje eilėje, nurodant, ką gali pasiimti lietuvis, o ką amerikietis. VšĮ Karių teisių gynimo centro vertinimu tai yra diskriminacija. Pažymėtina, kad ta pati situacija įvardijama ir dėl Danijos karalystės karių.

 

 

DĖL NEMOKAMŲ VIRŠVALANDŽIŲ IR TARNYBOS LAIKO APSKAITOS PILDYMO

Karo tarnybos statutas (KTS) reglamentuoja, kad kario tarnybos laikas yra neribojamas, tačiau apibrėžia dvi sąlygas, jog įprastas tarnybos laikas yra 8 val. per dieną arba 40 val. per savaitę (51 p.), o esant poreikiui, jei karys tarnauja ilgiau, per 30 dienų (54 p.) jam turi būti suteikiamos laisvos dienos. KTS 53 p. numatyta, kad kariui, kuriam šio Statuto 52 p. nustatyta tvarka pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo 11 valandų paros poilsio metu, poilsio ar švenčių dienomis, už kiekvieną tarnybos valandą kompensuojama laisva nuo tarnybos valanda. 

Realybėje kariui už paros budėjimą yra suteikiamos 8 valandos, o už savaitgalį suteikiama viena laisva diena, t. y. tos pačios 8 val. Nors faktiškai jo 24 val. budėjimo tarnybos valandos atitinka tris įprastines tarnybos dienas, tačiau KAM ir LK stengiasi bet kokia kaina nesuteikti kariams priklausančių laisvų dienų. Šiuo metu vidutiniškai vienas karys ištarnauja per mėnesį 22 darbo dienas po 8 val. ir dar papildomai turi po 4–8 parų (24 val. trukmės) budėjimų. Kai kuriose tarnybose pagal pareigas karininkai ir seržantai atlieka tik paros budėjimą, jiems budėjimas skiriamas kas ketvirtą parą, tačiau jei kariai turi kasdienės tarnybos pareigas, po budėjimo jiems yra suteikiama tik 1 diena, t. y. 8 įprastos tarnybos dienos laisvos valandos (kadangi kitas laikas yra jo laisvas laikas, nepriklausomas nuo tarnybos vadų). Pavyzdžiui, Lietuvos kariai tarnauja per dieną po 13 val., tačiau už viršvalandžius jiems nėra suteikiamos laisvos valandos ar dienos, už tai taip pat nėra mokama. Tuo tarpu darbuotojai pagal LR darbo kodeksą kad ir toje pačioje kariuomenėje įgyja teisę į dvigubą atlygį už 1 viršvalandinį darbą arba gali pasirinktinai pasiimti laisvą dieną. Todėl toks reglamentavimas yra akivaizdi diskriminacija, lyginant su kitokios tarnybos kariais ar visais Lietuvos darbo žmonėmis, kurie turi kitokį tarnybos/darbo ir poilsio laiko organizavimą. Dėl tokio didelio tarnybos krūvio labai daug karių stengiasi bet kokia kaina išeiti iš kariuomenės, kadangi jie nebeturi asmeninio gyvenimo, žlunga santuokos, ima šlubuoti sveikata, trūksta lėšų, nemato augančių vaikų, žmonos arba vyrai turi vieni, be antros pusės, auginti vaikus.

Krašto apsaugos ministerija į tai reaguoja atsainiai ir viešai spaudoje aiškina, jog tokios blogos situacijos nėra ir kariams yra tinkamai kompensuojamos valandos. Šiuo atveju, lyginant su darbuotojais, kurie dirba darbą pagal Darbo kodeksą, karių situacija yra daug prastesnė, kadangi jiems ne tik kad dažnai nekompensuojami viršvalandžiai laisvomis dienomis, bet jų kiekis yra tris kartus mažesnis, be to, nėra numatyta piniginė kompensacija, papildomai prie atlyginimo. Šiuo atveju kariai dėl tokio tarnybos krūvio dažnai atsisako tarnybos kariuomenėje, o tie, kurie tarnauja ilgiau, per kančias prarasdami šeimas, sugadindami sveikatą, nematydami vaikų, bando išbūti iki reikiamo pensijai gauti tarnybos stažo arba amžiaus.

 

DĖL KASMETINIŲ TARNYBOS EIGOS VERTINIMO ATESTATŲ NEOBJEKTYVUMO

Per pastaruosius metus labai pablogėjo situacija dėl karių kasmetinio tarnybos eigos vertinimo, nuo kurio priklauso karių karjeros perspektyvos. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra numatyta, kad kariams yra vykdomas tarnybos atestavimas 1 kartą per metus. Ministro nustatyta tvarka, kuria yra įgyvendinamas šis įstatymas, nenumato mechanizmo, kuriuo kariai, turintys objektyvių įrodymų, negali sustabdyti tokio vertinimo, jeigu jis yra akivaizdžiai neteisingas. Pavyzdžiui, jeigu karys, turintis padėkų, niekada negavęs nuobaudų, nepatiko vadui, tai toks karys, užuot  įvertintas „gerai“, bus įvertintas „patenkinamai“. 

Tokiu atveju karys Lietuvoje net negali apsiginti pateikdamas skundą, nes aukštesni vadai, vertindami skundą praktiškai visada palieka vadų vertinimą ir neatsižvelgia į tokius objektyvius rodiklius, kaip nuobaudų neturėjimas, paskatinimų turėjimas, geri kvalifikacijos kėlimo rezultatai.  Karių vertinimai atliekami ne pagal objektyvius įrodymus, o pagal vado nuomonę. Krašto apsaugos ministerija buvo pažadėjusi tvarkyti ydingą vertinimo praktiką, tačiau pagal pakeistą naują tvarką vis tiek nieko praktiškai nepakeitė. VšĮ Karių teisių gynimo centras teigimu, karių vertinimas turi būti detalizuotas pagal konkrečius kriterijus, o jo apskundimas turėtų sustabdyti tokio vertinimo galiojimą, kol nebus baigtas tyrimas ar ginčas ikiteismine ir teismine tvarka. Dabar, jei yra neigiama atestacija, po antros tokios kitais metais karys yra atleidžiamas iš tarnybos. Deja, šiuo klausimu net ir teismai formuoja ydingą praktiką, t. y. laikomasi pozicijos, kad jei vadas pasakė, nesvarbu, jog nėra objektyvių įrodymų, vadinasi toks karys netinkamas tarnybai. Todėl susiklosto  puikios sąlygos vadams per atestavimą susidoroti su kariu. 

Vienas toks atvejis buvo 2014 metais, kol kas pirmos instancijos teismas atmetė kario skundą, kuriame sukaupėme įrodymų, jog buvo diskriminacijos apraiškų. Tai yra konkrečios Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. eI-2748-142/2016 atveju, tokio kario vadas „gandų lygiu“ (kad tai iš kažko dalinyje girdėjo, paliudijo dar du liudininkai) yra nurodęs, kad „<...> lenkai netarnaus <...>“. Patikrinus lenkų tautybės karių atestatus matyti panašumo tarp jų, kai lenkų tautybės LR piliečių atestatai buvo nustatyti neigiami arba patenkinami (priežastys: vado subjektyvus vertinimas), o lietuvių – geri arba labai geri. Deja, KAM jokio tyrimo ištirti gandus ir juos paneigti, ištirti įrodymus nesiėmė.

Be to, nuo neteisėtų atestavimų, kuriuos KAM sėkmingai įteisina teismuose, kadangi teismų požiūris yra labai artimas KAM pozicijai, kenčia daug karių ir jie bijo, kad vadai jų nepersekiotų ir nežlugdytų karjeros. Dažnai tam, kad sumenkintų karį, vadai išrikiuoja savo padalinį ir viešai kalba, koks tas karys yra blogas, nors jo kaip kario tarnybos eigoje nėra jokių nuobaudų. Vieši pavaldinių pažeminimai, jų mušimai ir vadų savivalė yra itin dažna tarnybos metu, tačiau tokius vadus gina ne tik KAM, bet ir KAM generalinė inspekcija, kuri turėtų to nedaryti. 

 

DĖL PRASTO SAVANORIŲ APRŪPINIMO IR JŲ TARNYBINIO ATLYGINIMO APSKAITOS

Didelę Lietuvos karinių pajėgų dalį sudaro savanoriškosios pajėgos (KASP), kuriose tarnauja beveik 8 000 karių. Per 2015–2016 metus buvo nustatytos šios tarnybos karių esminės problemos: 

1) KASP kariai šiandien važiuoja su  savo asmeniniais automobiliais, nes nėra autobusų ar sunkvežimių, kuriais būtų galima transportuoti KASP karius į pratybas; 

2) buvo pažadėti nauji automatiniai ginklai „G-36“, tačiau iki šiol KASP mokymuose ir šaudymuose naudojami „AK-4“, 2015–2016 metų taktika yra paremta mūšio mieste, kuriame reikia mobiliai taktikai skirtų ginklų, principais; 

3) nesukomplektuota kario ekipuotė ir uniforma – pratybos KASP kariai neturi elementarių dalių, kaip antai šalmų, antkelių, taktinių pirštinių;

4) KASP karių gaunamas faktiškai tarnybinis atlyginimas nesiskaito kaip tarnybinis atlyginimas, nes KAM nemoka nuo jų mokesčių, todėl jei KASP karė būna per metus bendrai sudėjus 4 mėn. tarnyboje kaip KASP savanorė, būna tarptautinėje misijoje, o paskui pastoja ir vėliau susilaukia vaikų, tai net ir tokiu atveju karės tarnybinis atlyginimas nepriskaičiuojamas kaip pajamos, už kurias jai būtų mokama socialinė motinystės pašalpa. Šiuo klausimu formuojasi vieninga teismų praktika dėl tarptautinės operacijos Afganistane, Goro provincijoje, tačiau dėl pajamų už kasdienės KASP kario savanorio tarnybos užskaitymą kaip tarnybinį atlyginimą bei stažo skaičiavimą problema lieka ta pati. 

 

DĖL APKARPYTŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR ATLYGINIMŲ KĖLIMO

2015-12-31 KAM ministras J. Olekas pasirašė įsakymą Nr. V-1392, kuriuo nurodė visiems dalinių vadams ir viršininkams netenkinti nė vieno kario prašymo dėl kelionės išlaidų kompensavimo. Dar 2015 metais J. Olekas viešai pažadėjo apmokėti išlaidas, tačiau vos sulaukus 2016 m. socialinės garantijos buvo apkarpytos. Lietuvoje tokio pat rango  kariai, nors biudžetas išaugo dvigubai, gauna mažesnius atlyginimus nei kaimyninėse valstybėse, tokiose kaip Estijoje, Lenkijoje, Latvijoje.

Lietuvos parengtą rezervą sudaro visi profesinėje karo tarnyboje tarnavę į atsargą išėję kariai iki 55 (60) metų.  Esant mobilizacijai šie atsargoje esantys gali būti pašaukti tarnybon. Tačiau yra keli dalykai, kuriuos vis dėlto Lietuvos kariuomenės vadovybė niekaip neišsprendė. Pirmiausia šiandien parengti rezervistai yra „apiplėšti“, nes jų pensijos yra negrąžintos, kariškiai yra metami į gatvę, kadangi pasikeitė politinė valia dėl tarnybinių butų, išleidus į atsargą kiekvienas parengtas PKT karys yra „prievartaujamas“ susimokėti už kursus, į kuriuos siuntė vadovybė. 

Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių atlyginimai nepakito nuo 2006 metų, tačiau KAM, gaudama kone dvigubai didesnį biudžetą, nesugeba padidinti atlyginimų. Šiuo atveju planuojama „popieriuje“ padidinti karių atlyginimus 140 eurų, tačiau realiai kariai atskaičius mokesčius gaus vos 40 eurų daugiau, kadangi KAM vadovybė, padidindama atlyginimus, planuoja panaikinti dalį priedų, pvz., kelionpinigius ir butpinigius.

 

DĖL TEISĖS DIRBTI ANTRĄ DARBĄ

VšĮ Karių teisių gynimo centras atstovautas karys Panevėžio apylinkės teisme buvo išteisintas baudžiamojoje byloje Nr. 5-8-00001-15. KAM ministras ir LK vadas nieko nepadarė, kad KAM klerkai nutrauktų neteisėtą ir nepagrįstą bylą prieš karį, kuris oficialiai įsidarbino antrame darbe ir jį dirbo laisvu nuo tarnybos metu, dėl to karys buvo atleistas iš tarnybos ir papildomai persekiotas pagal baudžiamąjį kodeksą. Šioje baudžiamojoje byloje visiškai nebuvo įrodymų, išskyrus prokuroro nuomonę, kad kario veikoje buvo nusikaltimo požymių, numatytų LR baudžiamojo kodekso 316 straipsnio 1 dalyje. Kariui buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 316 straipsnio 1 dalyje, tai yra vengimas atlikti karo tarnybą ir tas vengimas pasireiškė tuo, kad, būdamas profesinės karo tarnybos karys, laisvu nuo tarnybos metu dirbo kitą darbą, o tai draudžia KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalis.

 

VŠĮ Karių teisių gynimo centras visada laikėsi nuomonės, kad kario įsidarbinimas laisvu nuo tarnybos metu yra konstitucinė kario teisė, užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir negali būti persekiojama baudžiamąja tvarka. Daugelyje ES ir NATO valstybių yra leidžiama kariams papildomai dirbti laisvu nuo tarnybos metu, tai buvo leidžiama ir Lietuvoje nuo 2012 metų, bet krašto apsaugos ministru tapus J. Olekui, LR Seimas, patenkindamas J. Oleko asmeninį norą, 2013 metais vėl uždraudė kariams papildomai dirbti. Dauguma karių tikėjosi teisingo Konstitucinio Teismo sprendimo (2015 m. lapkričio 4 d. Nr. KT29-N18/2015, byla Nr. 2/2014), bet šiuo atveju Konstitucinis Teismas neišgirdo karių balso, nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimų bei nesuprato, ko yra prašoma. O prašoma buvo vieno – pripažinti, kad draudimas dirbti kariui yra antikonstitucinis. Konstitucinis Teismas suskirstė karius į dvi kategorijas – vieniems kariams pagal įstatymą galima dirbti, tai yra užsiiminėti pedagogine veikla ar teikti gydymo paslaugas, o kitiems kariams – kad ir, pvz., remontuoti kompiuterį, automobilį – draudžiama. Konstitucinis Teismas taip ir nesuprato, kad tokiu atveju, kai vieniems kariams, daugiausia karininkams, yra  leidžiama dirbti, o kitiems, daugiausia žemesnių laipsnių kariams, –  draudžiama, buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

 

Panašioje Jurbarko rajono apylinkės teismo byloje kitas karys buvo nuteistas už šią veiką, kad įsidarbino antrame darbe, kuriame dirbo laisvu nuo tarnybos metu, kadangi apie jo bylą sužinojome per vėlai, todėl Kariuomenės vadovybės teisininkai įvykdė jo nuteisimą ir persekiojimą, nubaudė du kartus: atleido iš tarnybos ir už tuos pačius faktus nuteisė teisme, mūsų vertinimu, padedant šališkam ir neobjektyviam teismui.

 

DĖL MEDICININĖS KARIŲ PRIEŽIŪROS

Krašto apsaugos ministerija parengė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, suteikiančias daugiau socialinių garantijų sužeistiems kariams, tačiau paaiškėjo, kad LR Vyriausybės ir LR Seimo jau palaiminti pakeitimai yra taikomi tik tiems, kurie bus sužaloti jiems įsigaliojus. 25 tarptautinėse misijose sužalojimų patyrę kariai turės tenkintis tuo, ką ir dabar jiems tegali pasiūlyti valstybė. Rengti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas KAM suskubo po pernai spalį VšĮ Karių teisių gynimo centras iniciatyva pasirodžiusių spaudoje publikacijų apie tarptautinėse misijose sužalotų karių socialinių garantijų teisinės bazės trūkumus. Buvo papasakota vieno prieš trejus metus sunkiai sužaloto kario istorija. Jaunam vyrui amputuota koja, o po gydymo užsienyje ir Lietuvoje jam nustatytas tik 25 proc. darbingumas. Šiam kariui užsienio medikai pritaikė beveik 29 tūkst. eurų  kainavusį elektroninį kojos protezą, suteikiantį galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Dabar vyras su nerimu laukia dienos, kai protezą teks keisti, mat tai reikia daryti kas penkerius metus. Lietuvoje medikai jam tegalės pasiūlyti mechaninį kojos protezą. Dėl to dar labiau sumažėtų darbingumas, padidėtų grėsmė sveikatai, tačiau tik tokio tipo protezą kompensuoja valstybė. Jeigu karys norės tobulesnio, turės primokėti iš savo kišenės. Mat net per karo veiksmus atliekant pareigą sužalotiems kariams yra siūlomos tokios pat socialinės garantijos, kaip ir susižalojusiems ar sužalotiems civiliams. Specialios tvarkos, kaip būtų pasirūpinta tarnyboje sužalotais kariais, vis dar nėra.

VšĮ Karių teisių gynimo centras vertinimu tokia situacija, kai sužeisti kariai bus skirstomi į dvi kategorijas – sužeistuosius iki pataisų įsigaliojimo ir sužeistuosius po pataisų įsigaliojimo, yra socialiai neteisinga ir nesąžininga. Bandymas taip skirstyti sužalotus karius nesuteikia patrauklumo tarnybai Lietuvos kariuomenėje. Mūsų nuomone, matydami, kaip vyresni vyrai, atidavę savo sveikatą tarnybai, netekę darbingumo, yra priversti varstyti valdiškų įstaigų duris ir tapti paramos prašytojais, jaunuoliai vengs eiti tarnauti Lietuvai. Be to, dabartiniame pataisų variante yra labai daug neapibrėžtumo ir neaiškumo. Manau, kad tokiu būdu KAM ir Vyriausybei yra suteikiamos galimybės įvairioms interpretacijoms, nes jos dar turės nustatyti išlaidų kompensavimo tvarką bei sąlygas, o šias bus galima keisti atsižvelgiant į politikų valią. Taip neturėtų būti. Kariai, eidami tarnauti į kariuomenę, turėtų būti užtikrinti, kad ištikus nelaimei valstybė jais pasirūpins. Todėl LR Seimui pateiktas ir priimtas pataisas VšĮ Karių teisių gynimo centras linkęs laikyti netinkamas.  

 

VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS (VSD) IR ANTRASIS OPERATYVINIŲ TARNYBŲ DEPARTAMENTAS

2016 metų VSD ir AOTD prie KAM pateikė grėsmių ataskaitą Lietuvos piliečiams, kurioje nurodė, kad trijų mokyklų moksleiviai, įsteigę Airsof klubą ir žaidžiantys šį žaidimą, yra galimai susiję su Rusijos Federacijos jėgos struktūromis. Tuo būdu buvo mestas šešėlis ant mokyklų, kuriose mokosi 1 000 mokinių. Kaip minėjome aukščiau, kariškius persekioja AOTD vien tik dėl to, kad jie turi giminių Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. 

VSD ir AOTD siekia Seime įteisinti LR baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė už neviešų teismo posėdžių medžiagos paviešinimą (LR Seimas priėmė tokį įstatymą, tačiau tikimės, kad LR Prezidentė vetuos). Taip pat siekia, kad teisės aktuose būtų kriminalizuota ir valdžios kritika. Šiuo atveju VSD ir AOTD vadovauja buvę karininkai, kurie siekia, kad LR piliečiai negalėtų kritikuoti valdžios, kas galėtų iškreipti demokratinės valstybės santvarką.

Yra ne vienas atvejis, kai Facebook paskyroje kariai, išreiškę nuomonę dėl valdžios veiksmų ar neveikimo dėl socialinės politikos, yra persekiojami tarnybiniais patikrinimais, inicijuojamas jų leidimo susipažinti su slapta informacija panaikinimas. VšĮ Karių teisių gynimo centras nuomone, kariai tokiu būdu yra tildomi, o VSD bei AOTD tokiais veiksmais, matyt, siekia nutildyti ir visą tautą.

 

VšĮ Karių teisių gynimo centras

Generalinis direktorius Laimonas Jakas

 

2016-04-22