I. Danijos kariuomenės profesinė sąjunga HKKF ir jos veikla

Danijos kariuomenės profsąjungos HKKF prezidentas Flemming D. VINTHER (toliau - VINTERIS) pristatė esminę profesinės sąjungos veiklą, kuri apima naujų narių paiešką, narių poreikių tenkinimą dėl socialinių garantijų kaip dėl tarnybinio atlyginimo dydžio, pensijos dydžio nuolatinių derybų su Danijos finansų ministerija, sveikatos draudimo, sveikatos sistemos priežiūra, nuolatinis darbas su kariais padaliniuose per savo atstovus, atstovų mokymas, spaudos pranešimai, narystė EPSU, Euromil, LO, darbo aplinka su vietinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
(Foto nuotraukoje: kairėje Emanuel Jacob (EUROMIL Prezidentas), dešinėje Vinther Flemming (EUROMIL vice prezidentas, HKKF prezidentas)).

Vinteris pabrėžė, esminį klausimą, kurį profesinės sąjungos HKKF lyderiai kiekvieną dieną sau užduoda: Kodėl karys turėtų mokėti 85 eurų nario mokestį? HKKF kasdien yra analizuojama pačios HKKF veikla, ar ji yra efektyvi, ką galima tobulinti ir ar pakankamai yra gaunama naudos kariams iš profesinės sąjungos veiklos rezultatų, kokios organizacijos yra mūsų partneriai, padedantys siekti tikslų. Tik atsakius į šiuos klausimus galime sėkmingai vykdyti organizacijos keliamus tikslus ir pateisinti karių lūkesčius. Vinteris pabrėžė, kad nario mokestis yra labai svarbus tam, kad būtų galima vykdyti pilnavertę veiklą: nuolatos dalyvauti susitikimuose su kariais daliniuose, mokyti profesinės sąjungos personalą, organizuoti akcijas ir mitingus, organizuoti derybas su vadovybe, taip pat turėti galimybę dengti būtinas teisines išlaidas, išsaugoti nepriklausomybę nuo krašto apsaugos ministerijos (toliau - KAM), mokėti nario mokestį tarptautinėms organizacijoms EUROMIL, EPSU, LO.

Pristatydamas savo kelias mintis, Vinteris pabrėžė tokius svarbius dalykus kaip profsąjungos nepriklausomybę (vienas iš esminių dalykų - pinigai neturėtų eiti iš KAM), tikslus, kuriuos įvykdžius pasiekiame pergalę, analizę, kuri atsako į klausimu: 1.) ar mes teigiamai vykdome darbą, kuris duoda rezultatus; 2.) ar mūsų susitarimai pasiekia abipusį susitarimą, kuris yra patvirtintas abiejų šalių (omeny turint profsąjungos ir KAM lyderius) parašais. Pasak Vinterio visada yra svarbu nusistatyti tikslus ir uždavinius, kurie veda HKKF teisinga linkme, kuri  duoda teigiamus ir svarbius rezultatus karių teisių gynimo srityje. Visada reikia omenyje turėti su kuo iš tiesu reikia derėtis vykdant derybas ir visada reikia atsakyti į klausimą, ar derybų subjektas yra parinktas teisingai. Kaip pavyzdį, Vinteris pažymėjo, kad HKKF dėl tarnybinių atlyginimų derasi ne su KAM, o su finansų ministerija, todėl svarbu nusistatyti tinkamą deryboms partnerį, kuris tikrai galės duoti rezultatus. Pasak Vinterio, reikia visada klausti "Ar mes skutame teisingą medį?", t.y. reikia turėti omenyje būtent tuos klausimus, į kuriuos atsakymas padės pasirinkti teisingą derybų subjektą, kuris duos naudos aptariant rūpimą problemą.

Didelė svarba turi būti teikiama ne tik deryboms su vadovybe, tačiau taip pat svarbu yra teikti grįžtamąją informaciją HKKF nariams (kariams), todėl būtina kaskart po susitikimų su valdžia pateikti aiškią, nešališką ir išsamią informaciją profsąjungos nariams - kariams, nepaisant to, ar rezultatas nudžiugins, ar nuliūdins narius. Tai yra svarbu, kadangi kariai privalo žinoti, kas vyksta čia ir dabar, turi teisę išreikšti pasiūlymus ir padėti kartu ieškoti naujų sprendimų.

Pristatymo pabaigoje HKKF prezidentas F. Vinteris pabrėžė, kad kariai ir HKKF profsąjunga - tai Danija. Davė mums suprasti, kad kiekvienoje valstybėje kariuomenių profsąjungos ir asociacijos, kariai, kuriuos giname, yra mūsų valstybė – šiuo atveju Lietuva. Todėl Vinteris pabrėžė, kad reikia turėti omenyje kelis dalykus, kurie suteikia visas galimybes pasiekti profsąjungos tikslų:

1. buvimas atstovu;
2. buvimas nepriklausomu;
3. buvimas tiesiogiai susijusius su kariais;
4. buvimas matomu;
5. turėjimas vietinius atstovus daliniuose.

Pokalbyje taip pat dalyvavo ir EUROMIL prezidentas E. Jacob. Anot jo, kartais kitose Europos valstybėse yra dažnai teigiama, kad neva profsąjunga ar asociacija kelia problemas, trukdo karinei veiklai, tačiau paprašius tų šalių kariuomenės vadovybės konkrečiu atveju pateikti tokio trukdymo pavyzdžių, užklaustos kariuomenių vadovybės negalėjo atrasti nė vieno pavyzdžio, kad karys būtų atsisakęs eiti į pratybas, vykdyti pareigas, vykti į misiją dėl to, kad jis priklauso profesinei sąjungai ar asociacijai. Pasak Emmanuel Jacobo, dažnai aukšto rango pareigas užimantys karininkai bijo ne to, ką bando deklaruoti oficialiai, be kai ko kito, tie pareigūnai tiesiog baiminasi, kad negalės patys vieni tyliai priimti sau naudingų sprendimų, kurie turi būti priimami pasitariant su kariais ir juos atstovaujama profesine sąjunga ar asociacija. Būtent tokie karininkai nuolat „tvirtina“, kad neva profsąjungos/ asociacijos kenkia kariuomenės veiklai, nors taip nėra. Todėl būtina suprasti, kad profesinė sąjunga ar asociacija, kuri vienija karius, priešingai - padeda išlaikyti stabilumą ir gerus santykius tarnybos vietose; dalyvaudama svarbių sprendimų priėmime, padeda priimti visiems kariams, o ne vienam vadui svarbius sprendimus. Tik esant bendram sutarimui ir viešumui, sprendimai priimami skaidriau, jie yra aiškesni ir naudingesni visai kariuomenei.

F. Vinteris taip pat išskyrė ir atvejus, kada profesinė sąjunga turi priimti sprendimus, reikalauti iš vadovybės dalykų, kurie yra svarbūs karių sveikatai, tačiau kartais ne visi kariai su tuo sutinka. Pavyzdžiui, Danijoje profesinės karo tarnybos karys, nesvarbu ar jis yra kasdieninėje tarnyboje, ar pratybose, ar misijoje, nepertraukiamai negali vykdyti tarnybos/ budėti ilgiau nei 12 val., kadangi kariui privaloma kasdien turėti nemažesnį kaip 11 val. nepertraukiamą poilsį. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad būtų nepakenkta karių sveikatai, kadangi buvo nustatyta, kad 24 val. budėjimas tikrai kenkia kario sveikatai. Aišku, kai kada kariai skundžiasi, kad geriau yra jiems budėti 24 val. ir gauti laisvą dieną, tačiau nepaisant to, tiek HKKF, tiek vadovybė, nurodo, kad sprendimas buvo priimtas karių sveikatos labui ir jis nebus keičiamas.

HKKF taip pat teikia pagalbą besikreipiančioms karių šeimoms kai, pavyzdžiui, karys tuo tarpu yra pasiųstas į misiją. Sistema veikia taip, kad karių šeimos remia karių šeimas, jeigu karys žūva misijoje, HKKF konsultuoja kario šeimą ir padeda susitvarkyti pašalpą, būtinas išmokas ir padeda sureguliuoti gyvenimą.

Kitas įdomus pavyzdys, kurį pateikė F. Vinteris, yra tas, kad Danijos karininkų asociacija turi galimybę derėtis dėl karjeros galimybių, kurios neverstų karininko ir jo šeimos keliauti po visą šalį. Tokia galimybė kartais atsiliepia karininko kariniam laipsniui pakelti iki pulkininko ar generolo, tačiau tiems karininkams, kuriuos tenkina kapitono ar majoro pareigos, vadovybė atsižvelgdama į tokius karininkų poreikius, sudaro geografinį stabilumą turinčias karjeros galimybes. Išvada yra aiški, kad Danijoje kariuomenėje socialinė  sistema yra sukurta taip, kad ji tarnautų ne vadovybei, bet kario gerovei.

II. Faktai apie Danijos karių pajamas ir galimybę tarnauti kitų valstybių karinėse pajėgose

Šiuo metu už kasdieninę tarnybą Danijos kariuomenėje (be papildomo darbo užmokesčio dėl lauko pratybų) seržantas gauna 3000 eurą atlyginimą, o baigus tarnybą karys gauna papildomą 15 proc. dydžio nuo atlyginimą priedą prie įprastos pensijos (pirmiausia karys, kaip pilietis gauna civilinę pensiją ir priedą nuo tarnybinio atlyginimo).

Danija yra pakankamai uždara kitų valstybių piliečiams, norintiems tapti Danijos kariais, tačiau taip pat nėra ir draudimo. Diskusijoje dalyvaujantis EUROMIL prezidentas Emanuel Jacob pažymėjo, kad pavyzdžiui Belgijoje į kariuomenę gali stoti bet kuris Europos sąjungos pilietis, mokantis prancūzų kalbą; Ispanijos į kariuomenę gali stoti bet kuris kitos šalies pilietis, kuris moka Ispanų kalbą (labiausiai iš tų šalių, kuriose kalba Ispanų kalba).

III. Airijos kariuomenės asociacija PDFORRA

Airijos kariuomenės asociacija PDFORRA (Permanent Defence Force Other Ranks Representative Association, įsteigta 1990 m.) Paddy Doheny pabrėžė, kad adekvatus finansavimas, gera organizacija, naujų narių priėmimas ir veikla derybose su krašto apsaugos vadovybe, teisiniai veiksmai lemia atitinkamai gera karių atstovavimą. P. Doheny pabrėžė nario mokesčių svarbą ir, kad būtent iš jų turi būti suformuotas asociacijos biudžetas. Šiuo metu PDFORRA turi sukaupus 4 mln. eurų biudžeto rezervą, kuris yra naudojamas teisinėms paslaugoms, mokymams, tyrimams, ekspertams siekiant asociacijos tikslų karių teisių gynimo srityje.
(nuotraukoje kairėje PDFORRA atstovas Paddy Doheny, generalinis sekretorius Gary Rooney).

PDFORRA turi savo atstovus kiekviename dalinyje. Kiekviename dalinyje skiriami 2 PDFORRA atstovai, kurie rūpinasi savo nariais, teikia informaciją apie PDFORRA. Todėl labai svarbu turėti gerą organizuotą veiklą ne kiek PDFORRA ofise, bet kiek visuose padaliniuose. Sėkmingas aotstovų pasirinkimas ir jų parengimas tinkamai atstovauti yra viena iš būtinų uždavinių.

Šiuo metu PDFORRA pradėjo derybas su krašto apsaugos vadovybe ir vyriausybę dėl įstatymų pakeitimo tam, kad būtų galima reorganizuotis į profesinę sąjungą. Tikimasi, kad PDFORRA pasieks šį tikslą ir greitai ateityje galės tapti profesine sąjunga, turinti realias teises, kurių viena bus galimybė derėtis su valdžia dėl karių tarnybinių atlyginimų, pensijos dydžių, socialinių ir kitų išmokų. Šiuo metu Airijos Konstitucija įtvirtina Airijos piliečiams, neišskiriant karių, teisę vienytis į profesines sąjungas, tačiau įstatymai kariams draudžia būti profesinės sąjungos nariais.

Pasak PDFORRA P. Dohney, šiuo metu vykstantis sėkmingas karių atstovavimas sumažins ministerijos galimybes stabdyti asociacijos veiklą ir trikdyti karių teisių gynimą. Todėl pagrindiniai PDFORRA iššūkiai šiuo metu yra išlaikyti esamą narių skaičių, organizacinę struktūrą ir kolektyvinio derėjimosi teisę; kovoti už tarnybos laiko prailginimo karinėse pajėgose, siekti narystės ir artimesnių santykių su Airijos profsąjungų kongresu; siekti keisti Airijos ir Europos sąjungos teisės aktus karių teisių srityje. Per 21 metus PDFORRA pasiekė daugiau nei 2000-ius susitarimų su krašto apsaugos sistemos vadovybe.

PDFORRA nariai kasmet moka 0,65 proc. nuo tarnybinio atlyginimo dydžio, kuris vidutiniškai siekia 3334 eurų per mėnesį. Pensija, kurią gauna Airijos karys po 21 metų tarnybos vidutiniškai sudaro 40 proc. atlyginimo dydžio, po 30 metų tarnybos – 50 proc. atlyginimo dydžio, t.y.  1667 eurai.

Tiesiogiai iš EUROMIL būstinės Briuselyje,

Laimonas Jakas