2014-11-20 dieną įvyko pirmasis Krašto apsaugos ministerijos (toliau - KAM) ir VšĮ "Karių teisių gynimo centro" (toliau - KTGC) oficialus susitikimas Vilniuje. KTGC pateikė eilę problemų, kurias KAM ir Lietuvos kariuomenės (toliau - LK) atstovai pripažino. Be to, KAM ir LK pritarė KTGC pozicijai dėl sužeistų karių socialinių garantijų gerinimo, PKT sutarties nutraukimo kario iniciatyva tvarkos įtvirtinimo, atestavimo tvarkos tobulinimo, nuobaudų pagal drausmės statutą taikymo skaidrumo didinimo, karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos tobulinimo.
(iš kairės: Lietuvos kariuomenės vado pavaduotojas plk. RUPŠYS, KTGC direktorius Vakarų Lietuvoje Alvydas JOKŠAS, KTGC gen. direktorius Laimonas JAKAS, KAM kancleris Tomas GRAŽIŪNAS, KAM teisės departamento direktorius Sergejus MONTVILA).

Susitikime KAM kancleris p. T. Gražiūnas pripažino, kad jis labai teigiamai vertina KTGC veiklą, kuria siekiama padėti gerinti Lietuvos karių socialines garantijas, tobulinti kariuomenę. Tokios pačios nuomonės buvo ir LK vado pavaduotojas plk. Rupšys, kuris taip pat pažymėjo, kad ir paties Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Jono Vytauto ŽUKO nuomonė apie KTGC veiklą yra teigiama.

Pirmiausia klausimas, kuris buvo aptartas susitikimo metu buvo PKT sutarties nutraukimo galimybė paties kario sprendimu, kuri šiai dienai yra aktuali kariams. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą profesinės karo tarnybos (toliau - PKT) kariai neturi teisės nutraukti sutarties be KAM pritarimo. KAM ministerijos teisės departamento direktorius S. Montvila pritarė, kad situacija turėtų būti švelninama, t.y. turi būti nustatytas aiškus tvarkos aprašas, kada karys pats savo iniciatyva turėtų teisę nutraukti sutartį, tačiau pabrėžė, kad pirmus tarnybos metus tarnaujantys kariai neturėtų tūrėti galimybės tokioms "lengvatoms". Lietuvos kariuomenės vado pavaduotojas pripažino, kad PKT sutartis šiai dienai turi būti keičiama, o toks KTGC siūlymas yra labai sveikintinas ir suprantamas. Jis pabrėžė, kad PKT sutartis yra tobulintina, kadangi šiai dienai net ir patys vadai, matydami, kad yra teisinga nutraukti sutartį su kariu, išreiškusiu tokį norą,  tokiam sprendimui priimti teisiškai neturi galimybės. Pasak plk. Rupšio: "Atrodo tai yra teisiška <...> bet ar tai yra teisinga <...> tų Karių atžvilgiu?". KTGC jau nekartą yra pasisakiusi, kad kariai turi turėti teisę nutraukti sutartį savo iniciatyva, nes kitu atveju tokia tarnyba yra prilyginama priverčiamajam darbui, kurį draudžia LR Konstitucija. Toks PKT sutarties reglamentas prieštarauja LR Konstitucijai, kurioje yra įtvirtintas draudimas priverčiamajam darbui (LR Konstitucijos 48 str.: „Priverčiamasis darbas draudžiamas“). Tokia "vergovė" normalioje demokratinėje valstybėje negali egzistuoti.

Atrasis klausimas, kurį KTGC pristatė KAM kancleriui ir LK atstovams - karių atestatų pildymo tvarkos spragos, leidžiančios manipuliuoti karių tarnybos perspektyvomis. Buvo pateikti pavyzdžiai, kada pagal aukštesnių vadų pageidavimus atestatai dažnai būna perrašomi į neigiamus atsižvelgiant ne į karių nuopelnus, o į asmenines vadų ambicijas arba tiesioginis vadas, siekdamas susidoroti su savo pavaldiniu, tyčia surašo neigiamą atestaciją. Tiek KAM tiek LK atstovai sutiko, kad pasitaiko piktnaudžiavimo "neigiamų" atestatų surašymu, ko pasėkoje kariai yra priverčiami palikti struktūrą. KTGC susitikime šios diskusijos metu KAM ir LK atstovams pasiūlė apsvarstyti galimybę ateityje įteisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis kariams, apskundusiems neigiamą atestatą, būtų stabdomas tų karių atleidimas iš tarnybos iki kol nebus išnagrinėtas tokio "atestato" teisėtumo klausimas. Tiek KTGC, tiek KAM ir LK atstovai sutarė, kad atestavimo tvarka neturėtų būti įrankis atleisti kario iš tarnybos, o priešingai, atestatas tūrėtų būti priemonė padėti kariui tobulėti. Pasak LK vado pavaduotojo "atestavimas netūrėtų būti instrumentas, ką nors nubausti", todėl atestavimo tvarkos keitimas yra vertas dėmesio klausimas. KAM kancleris p. T. Gražiūnas pritarė, kad ši problema turi būti sprendžiama. Be to, buvo pripažinta, kad yra ganėtinai sudėtinga situacija, kada dar nesant išnagrinėtam skundui dėl tokio atestato teisėtumo, karys pagal dabartinę tvarką jau būna atleistas paties KAM ministro įsakymu, kuris tik ateityje spręs klausimą dėl tokio įsakymo pagrindo - neigiamos atestacijos - teisėtumo.

Trečiasis klausimas, kurį KAM, LK ir KTGC atstovai aptarė - tai laisvu metu nuo tarnybos karių atsakomybė dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo (toliau - ATPK). KTGC atstovas Alvydas Jokšas paaiškino, kad negalima bausti kario du kartus už tas pačias faktines aplinkybes ir pateikė keletą pavyzdžių. Tiek KAM, tiek LK atstovai pritarė, kad šiai dienai nėra vienoda atsakomybės taikymo praktikas kariuomenėje. Be to, taip pat pritarė KTGC pozicijai, kad šiandien yra būtina sudaryti tvarkos aprašą, kuriame būtų nustatyta, kada ir kokiomis sąlygomis už ATPK pažeidimą kariui turėtų būti skiriama švelnesnė (tarnybinio atlyginimo sumažinimas, kario laipsnio pažeminimas) ar griežčiausia nuobauda (kario atleidimas iš tarnybos). Nors diskusijos pradžioje LK vado pavaduotojo ir teisės departamento atstovo Teisučio Jasiulionio nuomonė buvo kiek kitokia - karys  turi būti pasiruošęs 24/7 nepaisant to, ar jis yra namie, ar tarnyboje. Vėliau, išklausę KTGC argumentus, poziciją sušvelnino.

Šiandien kariuomenėje už tą patį ATPK pažeidimą vieni kariai yra atleidžiami iš tarnybos, o kiti - ne, o tai KTGC vertinimu yra diskriminacija, taikomi dvigubi standartai. Pasak KAM ir LK atstovų yra būtina išspręsti šią problemą, todėl artimiausiu metu pritarė, kad reikia suvienodinti atsakomybę visiems kariamas, nepaisant to, koks yra kario statusas ar tarnybos vieta. KTGC atstovas Laimonas Jakas dar kartą pabrėžė, kad negalima kario bausti du kartus už tas pačias faktines aplinkybes ir, kad nuobaudos skyrimo griežtumo nustatymo tvarka turi būti aiški, t.y. kokiais kriterijais turi vykti nuobaudos parinkimas. KTGC vertinimu, LK ir KAM vadovybė konkrečiais atvejais pergriežtai pasielgia su kariais, kaip pavyzdžiui, su kariu, kuris LK sėkmingai ir drausmingai tarnavo 19,5 metų ir likus 6 mėn. iki pensijos buvo atleistas iš tarnybos dėl ATPK pažeidimo be teisės gauti pensiją. Šiuo atveju LK vado pavaduotojo asmenine nuomone, toks priimtas sprendimas atleisti karį iš tarnybos likus pusei metų iki pensijos, galėjo būti pergriežtas (neteisingas).

Tačiau LK ir KAM atstovai turi vieningą poziciją - kariai, padarę ATPK pažeidimą, t.y. vairavę neblaivi transporto priemonę, turi būti drausminami, tačiau po pokalbio su KTGC, pritarė, kad drausminė nuobauda turi būti parenkama individualiai kiekvienam atvejui atsižvelgiant į kario charakteristiką, tarnybos eigą, ATPK pažeidimų istoriją, kad ne visada yra teisinga atleisti karį iš tarnybos neatsižvelgus į visas šias aplinkybes, nes tokiu atveju pati nuobaudos esmė praranda prasmę, kadangi vietoje drausminamojo poveikė, karys yra žlugdomas. Todėl reaguojant į LK ir KAM pasisakymus, KTGC pasiūlė parengti konkrečias drausminės nuobaudos taikymo nuostatas, pagal kurias būtų aišku, kaip turi būti parenkamas drausminės nuobaudos mastas, kadangi šiai dienai nesant tokiai tvarkai, atsiranda "pilkoji" zona vadams patiems spręsti LR Kariuomenės drausmės statute (toliau - KDS) numatytos nuobaudos griežtumą remiantis savo subjektyvia nuomone, todėl tokia situacija kartais leidžia net tuo piktnaudžiauti ir susidoroti su kariais.

Ketvirtasis klausimas, kurį aptarė KTGC, KAM ir LK - dėl karių, nukentėjusių karo veiksmuose, socialinių garantijų: medicininės priežiūros, būsto adaptavimo, integravimo į visuomenę, protezų įsigijimo kompensacija, ir t.t. LK atstovas T. Jasiulionis informavo susitikimo dalyvius, kad ši problema yra sprendžiama. KAM yra parengtas teisės akto projektas dėl sužeistų karių socialinių garantijų, kuris šiuo metu yra derinamas LR Teisingumo ministerijoje. KTGC paprašius pateikti projektą peržiūrai ir pastaboms pateikti, KAM ir LK atstovai pritarė šiai minčiai, todėl ateityje tikimės susipažinti su šiuo projektu ir prisidėti prie jo kūrimo.

Penktasis klausimas, kurį KTGC aptarė su KAM ir LK atstovais - žuvusių karių šeimoms išmokų (pašalpų) pagal Krašto apsaugos sistemos organizacinį įsakymą išmokėjimo problematika. Buvo pateikti dviejų mirusių (žuvusių) karių atvejai, kada KAM tarnybinių tyrimų komisija priėmė sprendimus, kuriais nurodė, kad tų karių mirtys nesusijusios su tarnyba, todėl remiantis tomis TTK išvadomis, karių šeimoms nebuvo išmokėtos vienkartinės pašalpos. KTGC griežtai pasisakė prieš tokį KAM elgesį, išreiškė savo vertinimą, kad tokios išmokos (pašalpos) turėjo būti išmokėtos karių šeimoms, o KAM ir LK turėtų elgtis atsakingiau, kadangi tokiais sprendimais nėra kuriamas patrauklios kariuomenės įvaizdis visuomenės akyse, kada KAM tarnybinio tyrimo komisija visais įmanomais būdais siekia išvengti priimti sprendimą susieti kario mirtį su tarnybinių pareigų vykdymu. LK vado pavaduotojas plk. Rupšys pritarė, kad LK komplektuodama karius padaliniuose, priimdama vis daugiau karių, turėtų prisiimti kartu ir daugiau atsakomybės tokiais atvejais. KAM kancleris pasiūlė ateityje smulkiau išanalizuoti šią problemą.

Šeštasis klausimas, kurį KTGC aptarė su KAM ir LK atstovams - karių perkėlimo ir rotacijos tvarkoje egzistuojančios spragos, leidžiančios vadams piktnaudžiauti tarnyba ir be pagrindo perkelti ar rotuoti karį, neatsižvelgiant į paties kario nuomonę, nesant tarnybinio būtinumo. LK ir KAM atstovai pripažino, kad šiai dienai teisiniame reguliavime tokios sąlygos vadams piktnaudžiauti karių perkėlimu (rotacija) yra, todėl būtina papildyti (tobulinti) perkėlimo (rotacijos) tvarką, kuri ribotų tokias galimybes. Susitikime KTGC pasiūlė KAM ir LK atstovams vieną iš sprendimo būdų, t.y. pasiūlė pakoreguoti tvarkos aprašą, kuriuo remiantis kario, apskundusio tokį perkėlimo (rotacijos) sprendimą, perkėlimas būtų sustabdomas iki kol nebus išspręstas tokio sprendimo dėl kario perkėlimo (rotacijos) teisėtumo klausimas atliekant tarnybinius patikrinimus. Todėl susitikimo metu buvo nuspręsta, kad šiuo klausimu būtinai reikės susitikti dar kartą ir smulkiau aptarti tinkamiausius sprendimo būdus, kurie padės priimti atitinkamai teisėtą ir tuo pačiu teisingą tvarkos aprašą.

KTGC, atsižvelgdama į tai, kad daugeliu klausimu abiejų pusių nuomonės sutapo, pasiūlymą ateityje KTGC suteikti sąlygas dalyvauti KAM tvarkos aprašų ar nuostatų rengime iki jų patvirtinimo. KAM kancleris pripažino, kad KTGC prisidėjimas prie teisės aktų tobulinimo, ypač iki jų priėmimo, būtų itin svarbus. KAM teisės departamento direktorius Sergejus Montvila taip pat pritarė, kad KAM galėtų atsižvelgti į KTGC pastabas, siūlymus. Todėl šalys susitarė 2015 m. sausį vėl susitikti prie apskrito stalo ir detaliai išanalizuoti vieną iš aukščiau nurodytų problemų bei priimti atitinkamus sprendimus.

Norėtume padėkoti KAM kancleriui Tomui Gražiūnui, LK vado pavaduotojui plk. Rupšiui ir teisės departamentų vadovams už puikiai pavykusį konstruktyvų susitikimą ir teigiamą požiūrį į KTGC pateiktus klausimus. Todėl tikime, kad bendradarbiaujant ateityje KAM, LK ir KTGC kartu, bendras darbas padės tvirtus pamatus tinkamam socialiniam dialogui tarp šalių.

Pagarbiai,
Laimonas Jakas