Šiandien sulaukėme vieno jau buvusio kario skambučio, kurio istorija kaip įvardintų LR Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) baigėsi "pelnytai". Tačiau ar pelnytai, čia reikia dar gerai pagalvoti, nes toks elgesys su kariais demoralizuoja tautą. O KAM vaizduoja "principingumą". Istorija prasidėjo dar jam tarnaujant kariuomenėje, t.y. likusi kariui iki pensijos ~ 6 mėnesiams. Karys laisvu metu nuo tarnybos su keturračiu buvo sustabdytas policijos, kuri nustatė nežymų girtumą.

Šiandien karys neslėpė kartėlio ir nusiminimo dėl dviejų dalykų. Pirma, dėl to, kad vadovybė nusispjovė į nepriekaištingą kario beveik 20 metų tarnybą ir ištikimybę Lietuvai. Antra, negana to, kad buvo atleistas, jis prarado ir galimybę gauti pensiją, kadangi iki 20 metų stažo trūku vos šešių mėn. Už tokį elgesį kariui buvo paskirta griežta bauda policijoje (teismas paskyrė piniginę baudą ir teisių atėmimą), lyg to būtų buvę nepakankamai - karys po ilgo maratono teismuose buvo atleistas iš tarnybos, jo šeima prarado pajamas, karys prarado kario pensiją.

Dar nebūtų taip apmaudu, jeigu nematytume "principingos" ministrės R. Juknevičienės tarnybos metu organizuoto furšeto, kuriame šventė ir sėkmingai alkoholį vartojo aukšto rango karininkai kartu su ministre priešakyje; arba generalinio prokuroro A. Valio ir A. Valantino, kurie sėkmingai vis dar dirba (vienas prokuratūroje, o kitas Vilniaus apygardos teisme) po to, kada jie partrenkė po pėstijį kelyje; arba kitų karių, kurie dėl girtumo susilaukia švelnesnės atsakomybės (papeikimo ar tarnybinio atlyginimo sumažinimo).

Manome, kad toks KAM elgesys su kariais, jų dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus (policija ir dar atleidimas iš tarnybos) neskatina karių atsidavimo tarnybai ir Lietuvai. Ar visgi nereikėtų KAM ir LR Prezidentei pagaliau tapti teisingai, pradėti rūpintis visais kariais ir ištirti tokius KAM veiksmus, dėl kurių kariai yra svaidomi į gatvę pagal vadų užgaidas, politinius sprendimus, su kariais yra susidorojama, jų atžvilgiu yra taikomi dvigubi standartai. Deja, kol kas tai tik šauksmas į niekur, tačiau ir toliau dirbale šiuo klauimu, norėdami užkirsti tam kelią.

Išvada lieka tik viena, kad labiausiai pažeidžiami žmonės yra tie, kurie yra paprasti, sąžiningi ir be „stogų“, todėl jie neturi balso ir su jais elgiamasi kaip užsimoja vadovybė, tačiau, kada baisesnį dalyką nei lengvas girtumas, atlieka aukšto rango pareigūnai, teisėjai (partrenkia žmogų) – jiems viskas galima ir idealioji sutaptis (kaip aiškina teismai ir KAM, kad galima taikyti drausminę nuobaudą ir administracinę baudą vienu metu ir tai nėra dvigubas baudimas) tokiems asmenims netaikoma, nes jie turi imunitetą – LR Prezidentūrą ir Vyriausybę priešakyje.

Pokalbis netrukus baigėsi, kadangi karys nebeįstengė pasakyti nė žodžio iš nevilties, nes ašaros akyse ir gumulys gerklėje užspaudė žadą. Deja, tokių karių kaip šis yra tuzinas, o kiek karių yra tyliai atleisti ir palikti likimo valiai, apie kuriuos nežino visuomenė ir mes? Kur tas karinis auklėjimas, kad kariuomenė yra šeima? Ar tikrai ji yra šeima? Juk tikra šeima šeimos nario nesužlugdo, o jam padeda.

Dėl tokio KAM neteisėto elgesio, nesupratingo, ir negailestingo požiūrio į LR uniformuotą pilietį, kariuomenės prestižas mažėja ir norinčių palikti kariuomenę daugėja. Ar tai yra LR KAM ir LR Prezidentės tikslas?

Mano misija padėti Jums ir pažadu, kad dėsiu visas pastangas, kad Jūsų moralė kiltų ir kad jos nepalaužtų neteisėti valdžios veiksmai ministerijoje, o teismuose taikomi dvigubi standartai būtų išgyvendinti ir pagaliau būtų visiškai apgintos kariams laiduojamos žmogaus teisės ir laisvės.

Pagarbiai,
Laimonas Jakas