Karių integracija į visuomenę - tik susprogęs oro burbulas (0)
Paskelbta 2015 Vasario 18 d.
(www.lzinios.lt, autorius Kazys KAZAKEVIČIUS, nuotrauka iš KASP facebook.com puslapio) Buvę kariuomenės kulkosvaidininkai, ryšininkai ar kitas karines specialybes turintys vyrai, išėję į atsargą, dažniausiai papildo darbo biržos klientų gretas. Ši jiems gali pasiūlyti nebent persikvalifikuoti į suvirintojus, vairuotojus ar siuvėjus. Todėl daugelis atsargos karių arba įsidarbina apsaugininkais Lietuvoje, arba išvyksta laimės ieškoti į svečias šalis.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) valdininkai tikina, kad tokia padėtis laikina, nes pagelbėti yra pasirengusi viena visuomeninė organizacija. Patys atsargos kariai teigia esantys nusivylę tuo, kaip jais "rūpinasi" valstybė.
Savo jėgomis
Audrius (vardas pakeistas - aut.) tarnybai karo laivyne skyrė du dešimtmečius, o pernai vasarą išėjo į atsargą. Jis LŽ prisipažino, kad pastarieji metai jam buvo vieni sunkiausių gyvenime. Gaunant vien kario pensiją išlaikyti šeimą beveik neįmanoma. Kaip ir susirasti darbą, nes daugelis atsargos karių neturi jokios civilio profesijos.
„Kariuomenėje dirbau ir laivo vairininku, ir kitų kariškų specialybių įgijau. Bet nė vienos jų pritaikyti civilių gyvenime negaliu - to tiesiog niekam nebereikia. Tikėjausi gauti pagalbos darbo biržoje, bet teko pasikliauti vien savo jėgomis“, - LŽ pasakojo 42 metų vyras. Nesulaukęs jokių pasiūlymų iš darbo biržos, dviejų mažamečių vaikų tėvas pats susirado mokamus apsaugos darbuotojų kursus ir baigė juos praėjusių metų pabaigoje. Tad dabar Audrius turi darbą ir kas mėnesį gauna pragyventi reikalingų lėšų.
„Turiu ne vieną pažįstamą tarnybos draugą, kuris, išleistas į atsargą, taip pat pasijuto nereikalingas. Jiems darbo birža nieko negalėjo pasiūlyti, todėl daugelis emigravo. Susirado darbo užsienyje - Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje ar net Australijoje“, - kalbėjo Audrius.
Siūlo darbininkiškas profesijas
Alytuje yra įsikūręs vienas Lietuvos kariuomenės batalionų, iš jo kasmet į atsargą išleidžiama po keletą karių. Kaip LŽ teigė Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Urbonienė, pasiūlyti jiems darbo pagal turimas karines specialybes nėra jokių galimybių.
„Pernai į mus kreipėsi keletas baigusiųjų tarnybą Lietuvos kariuomenėje, šiemet jau sulaukėme vieno buvusio kariškio - teisininko. Jam bandysime padėti susirasti darbą pagal specialybę“, - pasakojo ji. Anot V. Urbonienės, jei besikreipiantieji neturi jokios civilinės profesijos, jiems tepasiūloma pramokti darbininkiškų profesijų. Dzūkijos sostinėje, kaip ir visoje Lietuvoje, labai trūksta krovininių automobilių vairuotojų, siuvėjų, statybininkų, suvirintojų. Jiems parengti nuolat yra organizuojami kursai, lankytojai semiasi tiek teorinių, tiek praktinių žinių.
Tuo metu turintiesiems civilinę specialybę įsidarbinti gali būti kiek paprasčiau - tokių specialistų, ypač inžinierių, retsykiais trūksta.
Sukurta programa neveikia
Lietuvoje kasmet tarnybą baigia apie 200 karių. Tarp jų yra kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų papildyti darbo rinką tapdami įvairių profesijų civiliais darbuotojais - vairuotojais, logistikos specialistais, psichologais, gydytojais, teisininkais, vadybininkais, inžinieriais, informacinių technologijų specialistais, vadovais, personalo darbuotojais, analitikais, ryšininkais, auditoriais, finansininkais, buhalteriais, ryšių su visuomene specialistais, žurnalistais, pedagogais, ginkluotės specialistais, instruktoriais, orlaivių pilotais, jūreiviais, aptarnavimo ir aprūpinimo specialistais.
Tačiau šis potencialas toli gražu neišnaudojamas. Tai pripažįsta ir KAM. Kaip LŽ aiškino KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė, siekiant palengvinti buvusių karių prisitaikymą prie pakitusios aplinkos, jiems sudaryta galimybė dalyvauti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programoje. Joje dalyvauti gali visi į pensiją išleidžiami ir turintys teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją profesinės karo tarnybos kariai ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM žvalgybos pareigūnai.
Tačiau darbo biržoje į atsargą išleidžiamiems kariams ar į pensiją išeinantiems pareigūnams teikiamos tos pačios paslaugos, kaip ir kitiems bedarbiams.
Tik žodžiai
2015 m. sausio 29 d. VšĮ "Karių teisių gynimo centras" kreipėsi į KAM raštu S-02 (pridedamas) prašydami pateikti detalią informaciją, kokie teisės aktai reglamentuoja karių integracijos į visuomenę klausimą, kaip integracija yra įgyvendinama ir ką faktiškai kariai gauna šioje programoje. 2015 m. vasario 13 d. buvo gautas KAM atsakymas (pridedamas), kuriame buvo parašyti, ką formaliai gauna karys (KTGC papildymas). Tačiau ar tikrai taip jau rūpinamasi į atsargą išėjusiais kariais? LŽ pašnekovas Audrius su tokiais teiginiais nesutiko. Anot jo, prieš išeidamas į atsargą jis tik viena ausimi buvo girdėjęs apie tarnybą paliekančių karių integracijos programas, tačiau realiai nei jam, nei jo likimo draugams niekas nieko nesiūlė.
„Būtų gerai, jei bent papildomas vairuotojo kategorijas baigiant tarnybą būtų galima įgyti. Vis lengviau būtų galima rasti darbo“, - kalbėjo Audrius.
Karių teisių gynimo centro generalinio direktoriaus Laimono Jako teigimu, tik žodžiais lieka deklaracijos, jog į pensiją išeinantis pareigūnas gali sulaukti pagalbos persikvalifikuoti. Net ir į atsargą išleisti kariai, turintys civilių specialybes, iškart nelabai gali konkuruoti darbo rinkoje, nes jų išmanymo sritis yra specifinė.
Todėl Karių teisių gynimo centras siūlo KAM: (1) likus bent metams iki tarnybos pabaigos su visais kariais, kurie bus išleidžiami į atsargą, aptarti jų tolesnę profesinę veiklą - numatyti, kokią specialybę jie norėtų ir galėtų įgyti; (2) suteikti leidimus dirbti antrą darbą tarnaujantiems kariams.
L. Jakas pabrėžė, kad buvusiems kariams niekas nesiūlo profesinių kursų, kuriuos baigę jie galėtų įsilieti į darbo rinką. „Dažniausiai būna, kad į atsargą išėjęs karys eina dirbti apsaugininku, nes turi tinkamą fizinį pasirengimą, arba važiuoja dirbti į užsienį, nes kito pasirinkimo tiesiog neturi. Man labai įdomu, kaip KAM prisišauks tuos į užsienį išvykusius ir ten dirbančius rezervo karius, jei staiga prireiktų ginti tėvynę“, - kalbėjo jis.
Už karių laisves ir teises,
Laimonas Jakas
Lankytojų komentarai
Komentarai neberodomi, nes nebeaktualūs