Sužeisti kariai palikti likimo valiai, tačiau KAM nemato problemos (0)
Paskelbta 2015 Kovo 05 d.
Nors Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina parengusi pataisas, suteikiančias daugiau socialinių garantijų sužeistiems kariams, aiškėja, kad Vyriausybės jau palaiminti pakeitimai bus taikomi tik tiems, kurie bus sužaloti jiems įsigaliojus. 25 tarptautinėse misijose sužalojimų patyrę kariai turės tenkintis tuo, ką ir dabar jiems tegali pasiūlyti valstybė.
Rengti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas KAM suskubo po pernai spalį pasirodžiusių LŽ publikacijų apie tarptautinėse misijose sužalotų karių socialinių garantijų teisinės bazės trūkumus. Buvo papasakota vieno prieš trejus metus sunkiai sužaloto kario istorija. Jaunam vyrui amputuota koja, o po gydymo užsienyje ir Lietuvoje jam nustatytas tik 25 proc. darbingumas. Šiam kariui užsienio medikai pritaikė beveik 29 tūkst. eurų kainavusį elektroninį kojos protezą, suteikiantį galimybę gyventi visavertį gyvenimą.
Dabar vyras su nerimu laukia dienos, kai protezą teks keisti, mat tai reikia daryti kas penkerius metus. Lietuvoje medikai jam tegalės pasiūlyti mechaninį kojos protezą. Dėl to dar labiau sumažėtų darbingumas, padidėtų grėsmė sveikatai, tačiau tik tokio tipo protezą kompensuoja valstybė. Jeigu karys norės tobulesnio, turės primokėti iš savo kišenės. Mat net per karo veiksmus atliekant pareigą sužalotiems kariams yra siūlomos tokios pat socialinės garantijos kaip ir susižalojusiems ar sužalotiems civiliams. Specialios tvarkos, kaip būtų pasirūpinta tarnyboje sužalotais kariais, vis dar nėra.
Tik viltys
KAM parengtomis pataisomis, kurioms vasario 18 dieną pritarė Vyriausybė, numatoma, kad tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių, trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš KAM asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Tikimasi taip grąžinti sužeistiems kariams maksimalų darbingumą ar tinkamumą tarnybai ir pasirūpinti integracija į visuomenę. Kartu neva bus skatinama asmenų motyvacija stoti į karo tarnybą ir vykdyti pareigas didesnio pavojaus sąlygomis.
Iš KAM skirtų valstybės biudžeto lėšų taip pat būtų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, lydinčių asmenų patirtos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros bei techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos. Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys aiškino, jog toks reguliavimas tam tikrais atvejais leis kariams gydytis užsienio valstybėse, kuriose jie galėtų gauti geresnį gydymą.
Šiuo metu profesinę karo tarnybą atliekantys kariai valstybės lėšomis yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant ir sužeidimus, visą tarnybos laikotarpį. Tarnybos metu sužeistiems kariams numatyta mokėti papildomas kompensacijas, kurių dydis priklauso nuo sužeidimo pobūdžio ir darbingumo lygio. Be to, kariams iš ministerijos asignavimų yra organizuojama sveikatinimo veikla, grįžusiems iš tarptautinių operacijų kariams ir jų šeimos nariams teikiamos psichologų konsultacijos ir reintegracijos paslaugos.
Garantijų nematyti
Tačiau didesnės socialinės garantijos priklausys tik tiems kariams, kurie sužalojimų tarptautinėse misijose patirs įstatymui jau įsigaliojus. Nuo 2008 metų, kai pradėta vesti statistika, tarptautinėse operacijose buvo sužeisti 25 Lietuvos kariai, įskaitant ir tuos, kurie buvo patyrę kontuzijų.
Laimonas Jakas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
„Tokia situacija, kai sužeisti kariai bus skirstomi į dvi kategorijas - sužeistuosius iki pataisų įsigaliojimo ir sužeistuosius po pataisų įsigaliojimo, yra socialiai neteisinga ir nesąžininga“, - LŽ tvirtino Karių teisių gynimo centro generalinis direktorius Laimonas Jakas.
Anot jo, bandymas taip skirstyti sužalotus karius nesuteikia patrauklumo tarnybai Lietuvos kariuomenėje. L. Jako nuomone, matydami, kaip vyresni vyrai, atidavę savo sveikatą tarnybai kariuomenėje ir netekę darbingumo, yra priversti varstyti valdiškų įstaigų duris ir tapti paramos prašytojais, jaunuoliai vengs eiti tarnauti Lietuvai.
„Be to, dabartiniame pataisų variante yra labai daug neapibrėžtumo ir neaiškumų. Manau, kad KAM ir Vyriausybei suteikiamos pernelyg didelės galimybės įvairioms interpretacijoms, nes jos dar turės nustatyti išlaidų kompensavimo tvarką bei sąlygas, kurias bus galima keisti atsižvelgiant į politikų valią. Taip neturėtų būti“, - kalbėjo L. Jakas. Jis pabrėžė, kad eidami tarnauti į kariuomenę jaunuoliai turėtų labai tiksliai žinoti, kad ištikus nelaimei valstybė jais pasirūpins.
Seimui teikiamas pataisas L. Jakas linkęs vadinti KAM kerštu tiems sužeistiems kariams, kurie netyli ir apie savo problemas išdrįsta prabilti viešai.
Padeda kaip gali
Ministerijos atstovai tokius priekaištus atmeta. KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė LŽ tikino, jog iki siūlomų įstatymo pataisų įsigaliojimo sužeisti kariai tikrai nebus palikti nuošalyje.
„Sužeistiems kariams yra numatoma medicininė reabilitacija Karių reabilitacijos centre, psichologų paslaugos. Be to, esant galimybei jie paliekami tarnyboje. Tad jei profesinės karo tarnybos karys traumą ar kitą sveikatos sutrikimą patyrė tarnyboje arba dėl tarnybinių pareigų vykdymo, Karo medicinos ekspertizės komisija tokiam kariui gali nustatyti sveikatos grupę, leidžiančią padalinio vadovui spręsti, ar padalinys gali traumą patyrusį karį panaudoti savo užduotims vykdyti, atsižvelgiant į jam nustatytą sveikatos būklę, ir palikti karį tęsti tarnybą profesinėje karo tarnyboje pritaikius darbo aplinką pagal negalios pobūdį, nors objektyviai dėl patirtos traumos ar sveikatos sutrikimo karys pagal sveikatos būklę nėra tinkamas profesinei karo tarnybai“, - aiškino KAM atstovė.
Pasirūpinti - garbės reikalas
Tuo metu LŽ vakar kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Darius Petrošius teigė, kad KAM parengtos pataisos šiame komitete nebuvo svarstytos, tačiau jis pats asmeniškai tokiam sužeistų karių skirstymui į dvi kategorijas nepritariantis. „Kai tik projektas pasieks mūsų komitetą, tikrai nepritarsiu tokios nelygybės įteisinimui“, - žadėjo jis.
Parlamentaro nuomone, atvejai, kai Lietuvos kariai sužeidžiami per tarptautinės operacijas, yra vienetiniai, tad KAM turėtų pasirūpinti tokiais žmonėmis ne tik tol, kol jie tarnauja ar gydosi, bet ir tuomet, kai jie įsitraukia į civilių gyvenimą. Ir itin didelių lėšų tam nereikėtų.
„Kažin ar šiuo atveju reikėtų laikytis principo, kad įstatymas galioja tik į priekį, bet ne atgal. Toks principas galioja tik padėtį sunkinančioms įstatymų pataisoms, bet ne lengvinančioms. Todėl ši problema turi būti KAM garbės reikalas, ypač dabar, kai rengiamasi į tarnybą kviesti šauktinius“, - pažymėjo D. Petrošius.
(Lietuvos žinios, žurnalistas Kazys Kazakevičius).
Lankytojų komentarai
Komentarai neberodomi, nes nebeaktualūs