16-ojo susitikimo metu Lietuvos atstovas Laimonas Jakas buvo pasveikintas ir pakviestas pristatyti VšĮ "Karių teisių gynimo centro" veiklos rezultatus, pagrindines karių problemas ir veiklos planus. Susitikimo metu buvo aptarta apie būsimą diskusiją dėl Lietuvos karių asociacijos narystės Vyšegrado grupėje (V-4). Tai reikštų, jog ateityje kelis kartus per metus vyktų glaudus bendradarbiavimas su mūsų kaimynės Lenkijos karių asociacija KONWENT ir kitomis asociacijomis: Vengrijos HOSZ, Slovakijos ZV SR, Čekijos Respublikos karių asociacija SVP AČR.

Šiandien dienai Slovakijos asociacijoje ZV SR yra 1100 narių, Vengrijos karių profsąjungoje yra 5000 narių; Čekijos Respublikos karių asociacijoje SVP AČR yra 700 narių; Lenkijos karių asociacijoje visi kariai turi balso teisę rinkti savo atstovus, t.y. ~ 100 000 narių.

Lenkijoje veikianti KONWENT karių teisių gynimo asociacija turi teisę aktyviai dalyvauti kariuomenės veikloje, t.y. teikti įstatymo projektus, spręsti tarnybos ginčus, derėtis su Krašto apsaugos ministerija dėl karių socialinių garantijų. Be to, ši asociacija yra itin stipri, kadangi faktiškai kiekvienas profesinės karo tarnybos karys yra KONWENT narys, kadangi pati asociacija iš principo veikia kaip atskiras padalinys sistemoje. Svarbiausias faktorius, kuris lemia šios asociacijos sėkmę – kariuomenės vadovybės itin didelis palaikymas ir pritarimas jų veiklai, be abejo ir teikiamas finansavimas šiems tikslams pasiekti.

Vengrijos karių profesinė sąjunga HOSZ taip pat turi tvirtą dialogą su Krašto apsaugos ministerija (vykdo vieningas operacijas teikiant pagalbą civiliams stichinių nelaimių metu, gina karių teises, teikia įstatymo projektus, kas metus pasirašo su Krašto apsaugos ministerija abipusių įsipareigojimų sutartį, kurios pagrindu šalys nusprendžia, ką karių profesinė sąjunga gali nuveikti karių teisių srityje ir tam pritars Krašto apsaugos ministerija)  ir pasak aukšto rango karininko gen. mjr. Sanfor Fucsku (Jungtinių pajėgų komandos vado) Vengrijos kariuomenės vadovybė neįsivaizduoja kariuomenės be profesinės sąjungos, kadangi būtent profesinė sąjunga prisideda prie santykių tarp vadų ir pavaldinių gerinimo, padeda kurti gerą aplinką kariuomenėje. Taip pat aukšto rango karininkas pabrėžė, kad vienas iš faktorių, kodėl Krašto apsaugos vadovybė pradėjo socialinį dialogą su profesine sąjunga HOSZ – Vakarų Europos šalių (Olandijos, Danijos, Vokietijos, Švedijos, itt.) patirtys ir pavyzdžiai, kada būtent asociacijos ir profesinės sąjungos geriną kariuomenės viduje personalo darbą, tarpusavio santykius bei užpildo trūkstamą spragą tarp politikų ir kariuomenės, kadangi vienas iš organizacijų tikslų yra įstatymo keitimas, kurio pagrindu yra gerinamos karių socialinės garantijos (pensijos, atostogos, pašalpos, tarnybos sąlygos, karjeros perspektyvos (kariniai laipsniai, sutarčių pratęsimas, skyrimas į pareigas)).

Čekijos kariuomenės asociacija taip pat turi socialinį dialogą su kariuomenės vadovybe, tačiau priešingai nei Lenkijoje, ši asociacija neturi pakankamai finansų siekti savo tikslams, dėl ko veikloje iš daugiau nei 700 narių aktyviai dalyvauja tik keliolika. Vieną kaip iš sprendimo būdų efektyviau siekti karių teisių gynimo tikslų Čekija mato asociacijos narius (vadinčiau tai kaip asociacijos draugus) įtraukimą į veiklą, kurie nemoka narystės mokesčio, tačiau prisideda savanoriškai prie asociacijos veiklos. Šis modelis yra pakankamai geras kaip tranzitinis modelis, kurio metu asociacija prisitraukia daugiau narių, kurie ateityje gali tapti tikraisiais nariais, mokančiais nario mokesčius. 2015 metais asociacija ketina labiau koncentruotis į esamų ryšių su partneriais stiprinimą ir renginius, kurių metu asociacija siekia stiprinti savo pozicijas visuomenėje, tarp karių.

Slovakijos asociacija SZ SR Zvolen susitikimo metu itin pabrėžė EUROMIL svarbą jų veiklai, kadangi tai suteikia jiems stiprybės ir motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, pažymėjo, jog kariuomenė slovakams yra itin patraukli dėl mokamų atlyginimų ir egzistuojančių socialinių garantijų, kurių sistema buvo pakeista į pakopinę sistemą ir jau ištarnavus sistemoje bent 8-erius metus, karys įgyja teisę į metus ar daug (priklauso nuo ištarnauto laiko) pašalpas po tarnybos laiko. Aptariant situaciją dėl socialinio dialogo, Slovakija patvirtino, jog tarp asociacijos ir kariuomenės vadovybės šis dialogas egzistuoja, todėl SZ SR Zvolen gali aktyviai dalyvauti įstatymo projektų rengimo stadijoje, teikti pastabas, nuomonę. Artimoje ateityje asociacija planuoja pasiekti svarbių pakeitimų karinių pajėgų personalo politikoje ir karjeros sistemos klausimais.

2014-09-11 dieną 16-to V-4 susitikimo metu Budapešte (Vengrijoje) narės pasirašė jungtinį pareiškimą Krašto apsaugos ministerijoms (Vengrijos karių profsąjungos lyderis plk. ltn. Janos CZOVEK, Čekijos Respublikos karių asociacijos lyderis plk. ltn. Roman DOBA, Lenkijos karių asociacijos lyderis plk. Marian BABUŠKA, Slovakijos karių asociacijos lyderis plk. Tomaš ŠVEC). Pareiškime išdėstyta pozicija atitinka ir mūsų Asociacijos tikslus. Tai yra geras vienybės, supratimo ir stiprybės pavyzdys! V-4 Karių teisių gynimo centrą ir asociaciją "Karių vienybė" priėmė kaip V-4 draugus ir palaiko mus kovojant už Lietuvos karių teises.

Pagrindinis Lietuvos karių asociacijos ir V-4 narių tikslas - siekti socialinio dialogo su Krašto apsaugos ministerija ir spręsti visas problemas prie apskrito stalo abipusio supratimo ir pagarbos keliu. Šiandien Vengrija, Slovakija, Čekija ir Vengrija turi tokią teisę, todėl tikime, kad ateityje tai įvyks ir mūsų valstybėje, kada karių asociacija įgis galimybę kasmet sudaryti susitarimą su KAM, kurio pagrindu asociacija galės teikti įstatymo projektus, konsultacijas ir nuomones karių teisių, socialinių garantijų, kultūros, tarnybos ir kitais kariams rūpimais klausimais. V-4 šalių patirtis yra itin svarbi planuojant Lietuvos karių asociacijos veiklos strategiją ir uždavinius, kurių pagalba galėsime lengviau pasiekti bendrus visiems kariams rūpimus tikslus.

Pagarbiai,
Laimonas Jakas

Asociacijos "Karių vienybė" prezidentas,

VšĮ "Karių teisių gynimo centro" generalinis direktorius